TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Blogai ir stipri valiuta

2011 01 26 0:00
Šveicarijos frankas - stipriausia pasaulio valiuta.
LŽ archyvo nuotrauka

Vis stiprėjantis Šveicarijos frankas jau neigiamai veikia šalies eksportą. Ieškant būdų, kaip neutralizuoti neigiamą stipraus franko poveikį, imta siūlyti net susieti franką su euru.

Daugelis Vidurio Europos gyventojų yra linkę savo santaupas laikyti Šveicarijos frankais, tik lietuviai vis dar labiau pripratę prie euro arba dolerio. Toks mūsų vakarinių kaimynų pasirinkimas vis labiau pasitvirtina, nes dėl krizės euro zonoje Šveicarijos frankas nuolat stiprėja, o JAV doleris stiprumu jau seniai negali pasigirti.

Tačiau frankais savo santaupas verčiantys žmonės tuo tik džiaugiasi, o Šveicarijos verslininkus ši padėtis liūdina. Tokie solidūs dienraščiai kaip britų "The Financial Times" ir amerikiečių "The Wall Street Journal" vis dažniau ima svarstyti stiprėjančio Šveicarijos franko įtaką pasaulio ekonomikai ir pačios Šveicarijos ūkiui. 2010 metais Šveicarijos franko kursas pakilo 10 proc. dolerio atžvilgiu ir net 15 proc. euro atžvilgiu. Iš pradžių Šveicarijos centrinis bankas bandė kištis į valiutų rinką, tačiau tokių intervencijų kaina - labai jau didelė. 2010 metų pabaigoje Centrinio banko valiutų atsargos pasiekė 200 mlrd. frankų.

Praėjusį lapkritį bankas paskelbė praradęs 8,5 mlrd. frankų per devynis 2010 metų mėnesius. Pirmiausia dėl operacijų užsienio valiutomis. Tik metų pabaigoje padėtis kiek pagerėjo, nes ėmė kilti aukso kaina. "Šveicarijos centrinis bankas sumažino priklausomybę nuo euro ir dolerio paįvairindamas turimų valiutų portfelį, tačiau jo atstovai pripažįsta, kad užsienio valiutų atsargos yra rekordiškai didelės, todėl praradimų nebus galima išvengti ir ateityje", - rašo "The Financial Times".

Dabartinė Šveicarijos franko vertė beveik tokia pat kaip 1978 ir 1994 metais, kai jis buvo tikras šalies skydas. Analitikai neatmeta galimybės, kad franko vertė ir toliau augs, kas yra bloga naujiena ne tik Šveicarijos centriniam bankui, bet ir šalies vyriausybei, nes bankų pelnas labai svarbus finansuojant 26 kantonų išlaidas. Centrinis bankas iš 2010 metų pelno kantonams ir Berne įsikūrusiai šalies vyriausybei pervedė tik 2,45 mlrd. frankų. Paskutiniai nuostoliai gali lemti, kad nepavyks išlaikyti dabar bankininkystėje naudojamos formulės, kuri turi būti taikoma iki 2017 metų. Dėl tokios perspektyvos Šveicarijos politikai jau ėmė kritikuoti Centrinį banką dėl sumažėjusio pelno ir dėl netinkamai parinkto momento įsikišti į valiutų rinką. Tačiau pramonininkai ir profsąjungos - priešingai - reikalauja stabdyti franko stiprėjimą, o dar labiau sumažintų bankų pelną.

Ieškodama išeities Šveicarijos vyriausybė nutarė susodinti prie apskritojo stalo bankų, farmacijos ir turizmo kompanijų atstovus bei profsąjungų lyderius ir kartu aptarti padėtį valiutų rinkoje. Šveicarijos verslo elitas bijo, kad aukštas franko kursas gali sumažinti šalies konkurencingumą. Šveicarijos profsąjungų federacijos vadovas Danielis Lampart'as mano, kad reikia įvesti specialų keitimo kursą eksportuotojams, nes jie labiausiai nukenčia dėl stipraus franko, ir uždrausti bankams įsitraukti į spekuliacines transakcijas valiutų rinkoje arba net susieti franko kursą su euru.

2010 metais Šveicarijos bendrasis vidaus produktas išaugo 2,5 proc., tačiau prognozuojama, kad dėl stiprėjančio franko šiemet augimas bus ne didesnis kaip 1,5 procento. Spaudimas frankui gali padidėti ir dėl euro zonos šalių prasiskolinimo ir zonoje kilusios krizės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"