TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bombos kūrimas atidėtas pusmečiui

2013 11 26 6:00
Irano gaminiai senajame Dubajaus turguje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Džiūgaujančios minios sveikino Irano derybininkus, kuriems pavyko sudaryti laikiną sutartį, vertinamą kaip Irano pastangų pasigaminti branduolinę bombą pristabdymą, o Izraelio vadinamą istorine klaida.

Sekmadienį Ženevoje įvyko tikras proveržis - po ilgų ir sekinamų derybų Iranas sutiko pusmečiui sustabdyti kai kurią savo branduolinę veiklą mainais į sankcijų atšaukimą. Su Iranu derėjosi šešios šalys: JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija. Derybininkams aktyviai tarpininkavo Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Catherine Ashton.

Sankcijų ir izoliacijos išvarginti iraniečiai, iškėlę Irano vėliavas, tarsi didvyrį pasitiko užsienio reikalų ministrą Mohammedą Javadą Zarifą, vadino jį taikos ambasadoriumi ir skandavo: "Ne karui, sankcijoms, kapituliacijai ir įžeidinėjimui!" Ministras patikino, jog Iranas žengs visus būtinus žingsnius, kad būtų prieita prie nuolatinės sutarties, bet pridūrė, jog Teheranas pasilieka teisę bet kurią akimirką atsitraukti. "Visos priemonės, kurių imsimės, pasitikėjimo kūrimo priemonės yra atšaukiamos ir gali būti labai greitai atšauktos. Tikimės, kad mums nereikės to daryti", - įspėjo M.J.Zarifas.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad toks susitarimas negali saistyti Izraelio: "Mes negalime ir neleisime režimui, kuris ragina sunaikinti Izraelį, įgyti priemonių pasiekti šį tikslą." Tokie jo komentarai pasirodė paaiškėjus, kad pastaraisiais mėnesiais JAV ir Iranas slapta derėjosi akis į akį, nežinant net artimiausiems sąjungininkams. JAV prezidentas Barackas Obama turėjo paskambinti B.Netanyahu ir patikinti, jog Vašingtonas tebėra įsipareigojęs.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry įvertino susitarimą kaip pirmą žingsnį užkertant kelią Iranui turėti branduolinių ginklų, iš to laimės ir Izraelis. Tačiau pačių JAV Kongresas nusiteikęs labai skeptiškai, tiek iš respublikonų, tiek iš demokratų girdėti daug raginimų taikyti Iranui naujas sankcijas.

Iranas yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje naftos gamintojas. Nors jam per tuos šešis mėnesius neleista didinti savo naftos pardavimo, rinkos įvertino šį susitarimą kaip karo rizikos sumažėjimą Artimuosiuose Rytuose.

Dėl ko susitarta:

Sveikindami derybas Ženevoje iraniečiai, laikydami rankose užsienio reikalų ministro portretus, rodė pergalės ženklą. / AFP/Scanpix nuotrauka

* Iranas nesodrins urano daugiau kaip 5 proc. ir "neutralizuos" visą sukauptą labiau prisodrintą uraną.

* Iranas suteiks didesnį priėjimą inspektoriams, įskaitant kasdienes patikras Natanzo ir Fordo branduoliniuose objektuose.

* Iranas nebeplėtos veiklos Arako gamykloje, kurioje, manoma, gali gaminti plutonį.

* Jei Iranas laikysis susitarimo, naujos sankcijos bus atidėtos šešiems mėnesiams. Be to, kai kurios gniuždančios sankcijos lengvinamos (našta sumažės maždaug 7 mlrd. dolerių). Pavyzdžiui, leista prekiauti auksu ir brangiaisiais metalais, iš to Iranas uždirbs iki 1,5 mlrd. dolerių.

Laimėtojai:

AZIJOS NAFTOS VARTOTOJAI. Susilaikymas nuo naujų sankcijų - gera žinia energijos alkstančioms Azijos ekonomikoms, tokioms kaip Indijos, Kinijos ir Japonijos. Tolesnės derybos atveria perspektyvą panaikinti naftos pardavimo ribojimus Iranui.

DUBAJUS. Kadaise šis Jungtinių Arabų Emyratų miestas buvo komercinė kryžkelė į tokias šalis kaip Iranas, jo uostai ir krovinių terminalai buvo pilni į Iraną keliaujančių prekių. Sankcijos gerokai pakirto tradicinę prekybą ir ryšius su gausia iraniečių bendruomene Dubajuje. Viskas, kas grąžina Irano verslą, nors ir ribotai, naudinga Dubajui.

IRANO PREZIDENTAS. H.Rouhani išplėšė susitarimą, kuris palieka Iranui teisę sodrinti uraną, nors ir ribotai. Aukščiausias vadovas ajatola Ali Khamenei buvo uždraudęs derėtis dėl urano sodrinimo atsisakymo.

Pralaimėtojai

IZRAELIS. Šios šalies politikai niekada nepatikės, kad Iranas nekelia grėsmės, kol jam leidžiama sodrinti uraną. Izraelio premjerui B.Netanyahu teks taisyti santykius su Vašingtonu ir pasverti, kuo rizikuoja atsukdamas nugarą Vakarams ir planuodamas vienašališkus karinius veiksmus.

SAUDO ARABIJA. Naftos turtinga karalystė kol kas neprisitaiko prie savo naujo vaidmens - labiau Vašingtono oponentės nei sąjungininkės. Pirmiausia, Saudo Arabijos lyderiai nuliūdo, kai JAV apleido Egipto prezidentą Hosni Mubaraką. Paskui supyko, kai JAV atsisakė bombarduoti Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą - tai būtų padėję Rijado remiamiems maištininkams. Susitarimą su Iranu Rijadas vertina kaip palankų Sirijai ir pakertantį Persijos įlankos šalių vaidmenį JAV politikoje.

EGIPTAS. Plėtojamas JAV ir Irano dialogas gali pakirsti Egipto, kaip tradiciškai reikšmingiausios jėgos formuojant Vakarų politiką regione, vaidmenį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"