TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bosforas – Turkijos korta prieš V. Putiną

2015 12 03 6:00
Rusijos karinė korvetė „Samum“ Bosforu kerta Stambulą pakeliui į Viduržemio jūrą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Įsisukus sankcijų karui, Turkija kol kas neketina jų skelbti Rusijai, tačiau jei didinama karinė agresija prie pat Turkijos sienų išves Ankarą iš pusiausvyros, ji turi kuo nubausti Rusiją.

Dar prieš incidentą, kai Turkija numušė Rusijos bombonešį Su-24, Maskva ignoravo Ankaros perspėjimus nedelsiant nutraukti oro smūgius pasienio teritorijoje, kurioje gyvena ir prieš Basharą al-Assadą veikia turkmėnai – etninė Turkijos remiama turkų grupė. Rusija to nepaisė ir visam pasauliui aiškino, kad bombarduoja „teroristus“. Lygiai taip pat Vladimiras Putinas ignoravo ir perspėjimus nepažeidinėti Turkijos oro erdvės. Ir štai Rusijos bombonešis buvo numuštas. Tuomet V. Putinas ėmėsi kai kurių karinių atsakomųjų veiksmų prie Turkijos sienos Sirijoje.

Rusijos desantinis laivas „Koroliov“ Bosforu kerta Stambulą pakeliui į Viduržemio jūrą.

Pirmiausia, pajūrio provincijoje Latakijoje buvo dislokuotos Rusijos priešlėktuvinės sistemos S-400, o bombonešiai Su-24, apginkluoti raketomis „oras-oras“. Rusijos karo lėktuvai ir toliau bombardavo turkmėnus bei krovinius, iš Turkijos siunčiamus jiems į pagalbą.

Visus šiuos veiksmus Turkija gali traktuoti kaip rimtą karinę grėsmę. Ir tuomet ji gali ištraukti svarbiausią savo kozirį – sąsiaurius.

Teisė uždaryti sąsiaurius

Per Dardanelus, Marmuro jūrą ir Bosforą eina vienintelis vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Viduržemio. Turkija, pagal 1936 metų Montrė konvenciją visiškai kontroliuojanti Dardanelus ir Bosforą, veikia kaip sąsiaurių sergėtoja ir reguliuoja laivų, priklausančių Juodosios jūros šalims, judėjimą šiuo koridoriumi.

Montrė konvencija leidžia Rusijos laivams laisvai naudotis sąsiauriais. Šiuo keliu Rusija nepaliaujamai siunčia karinę techniką ir vykdo tiekimą į Siriją – iš savo jūrų bazės Juodosios jūros Novorosijsko uoste į bazes Tartuso ir Latakijos uostuose. Turkijos sąsiauriais Rusijos laivai be kliūčių išplaukia į Viduržemio jūrą. Tačiau pagal Montrė sutartį Turkija turi teisę užblokuoti šį kelią Rusijos kariniams laivams dviem atvejais: jei vyksta karas su Rusija ir jei šalis mano, kad jai iškilo „neišvengiama karo grėsmė“.

Rusijos karo laivas „BSF Saratov 150“ šių metų rugsėjį Borforu kerta Stambulą pakeliui į Viduržemio jūrą.

Kol kas Turkijos politikos žinovai abejoja, kad esant dabartinei situacijai, kai įtampa vis kaista, Turkija eitų taip toli ir uždarytų Rusijai sąsiaurius. Ji to nepadarė net per Antrąjį pasaulinį karą spaudžiama Vokietijos. Tačiau tam tikrus signalus Ankara jau siunčia. Pastarosiomis dienomis Turkija verčia Rusijos krovininius laivus daugybę valandų manevruoti jūroje, kol jiems leidžiama kirsti Bosforą.

Taigi, Rusijai didinant savo karinę galią palei Turkijos pietines sienas, Ankara gali pasinaudoti Montrė konvencijos 21-uoju straipsniu ir dėl karo grėsmės atkirsti Rusijai gyvybiškai svarbią arteriją į Siriją. Jei Rusija ir toliau bombarduos turkmėnų kaimus prie Turkijos sienos, nepaisydama Ankaros reikalavimų, to teoriškai pakanka, kad ji tą straipsnį aktyvintų.

Generolo Pauliaus likimas

„Jei Rusija dėl kokios nors priežasties nebegalės siųsti savo laivų per Turkijos sąsiaurius, Sirijoje dislokuoti Rusijos kareiviai atsidurs labai panašioje padėtyje kaip generolo Pauliaus armija“, – savo tinklaraštyje rašė Turkijos karinio jūrų laivyno analitikas Cemas Devrimas Yaylali.

Generolas Paulius buvo nacių armijos vadas, per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavęs Stalingrado mūšyje. Galiausiai jo armija buvo apsupta, atkirsta nuo likusių Vokietijos pajėgų ir pasidavė. Stalingrado mūšį Rusija laiko lūžio tašku, atvedusiu prie sąjungininkų pergalės 1945 metais ir Vokietijos kapituliacijos.

Sirijos turkmėnų kovotojai, į kurių rankas ir pakliuvo numušto Rusijos bombonešio pilotai – tik vienas jų liko gyvas.

Pasak C. D. Yaylali, Rusiją ir jos palaikomą režimą Sirijoje gali ištikti toks pats likimas, jei Rusijos laivams kelias į Viduržemio jūros rytinę dalį bus užblokuotas ir tiekimai nutrūks. Tai visai tikėtina baigtis, turint galvoje, kiek Rusija prisidėjo palaikydama Basharo al-Assado režimą nuo pat 2011 metais pratrūkusio karo pradžios.

Broliai už sienos

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir jo vyriausybei Sirijos turkmėnai yra ne mažiau svarbus dalykas nei Rusijai Turkijos sąsiauriai. Jų gyvenamoje teritorijoje Latakijos provincijoje ir buvo numuštas Su-24.

Tai tiurkų etninė mažuma, viena mažiausių ir nepastebimiausių Sirijoje, Latakijoje gyvenanti pramaišiui su arabais ir kurdais, bet daugiausia įsikūrusi šiaurinėje Alepo provincijoje. Iš viso, įvairiais vertinimais, Sirijoje jų yra nuo 1,5 mln. iki 3,5 milijono. Kur kas daugiau turkmėnų gyvena Irake. Ten jie visuomet buvo svarbi trečioji jėga arabų ir kurdų ginčuose dėl Kirkuko. Sirijos konflikte turkmėnai didelio vaidmens nevaidina.

Turkmėnai, Sirijoje gyvenantys apie tūkstantį metų (mokslininkų manymu, žmonės, vėliau pradėję vadintis turkais, atėjo iš Vidurinės Azijos), asimiliavosi ir savo kalbos neišlaikė, apie pusė Sirijos turkmėnų jos nemoka. Jų santykiai su Assadų režimais visuomet buvo sudėtingi, o ryšiai su Turkija – labai glaudūs. Turkija juos laiko svarbiais sąjungininkais kovoje su Sirijos režimu, bet turkmėnų būriai kaunasi ne tik su Sirijos armija, bet ir su „Islamo valstybe“. Viena turkmėnų brigada įeina į Laisvąją Sirijos armiją, kurią remia ir moko JAV.

Nuo pat pradžių turkmėnai kaltina Rusiją bombarduojant jų kaimus, keli tūkstančiai jų pastarosiomis dienomis turėjo bėgti iš Šiaurės vakarų Sirijos į kiek saugesnį pasienio su Turkija rajoną.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"