Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
PASAULIS

Bosniai valdys, serbai skaldys

 
2010 10 05 0:00
Sudėtingą šalies situaciją bosnis B.Izetbegovičius norėtų spręsti derybomis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Etniškai susiskaldžiusioje Bosnijoje ir Hercegovinoje sekmadienį vykę rinkimai nieko džiugaus neatnešė. Suskaičiavus didžiąją dalį balsų paaiškėjo, kad į valdžią pateks ir už separaciją agituojantys politikai.

Praėjus penkiolikai metų po etninio karo pabaigos Serbijos respublikoje triumfavo nacionalistas Miloradas Dodikas, agituojantis už "neišvengiamą" šalies skilimą. Suskaičiavus 73 proc. balsalapių jis užims pusiau autonominės respublikos prezidento postą surinkęs 53 proc. balsų. Trijų atstovų Prezidiume serbijos etninei bendruomenei skirtą vietą taip pat užims nacionalistinių pažiūrų Neboiša Radmanovičius. Už jį balsavo 49,95 proc. rinkėjų.

Kroato ir bosnio atstovų vietas Prezidiume užims nuosaikesnių pažiūrų politikai. Suskaičiavus 74,8 proc. balsalapių paaiškėjo, kad į priekį kovoje dėl musulmono atstovo vietos įsiveržė 54 metų Bakiras Izetbegovičius. Bosnijos ir Hercegovinos musulmonų karo laikų lyderio Alijos Izetbegovičiaus sūnus surinko 34,24 proc. balsų. Jis teigia, kad šie rinkimai turėtų žymėti naują pradžią tarp smarkiai nesutariančių šalies etninių bendruomenių. Kroatų bendruomenei Prezidiume atstovaujantis Željko Komšičius užsitikrino dar vieną ketverių metų kadenciją, surinkęs 58,27 proc. balsų.

Maždaug 3,1 mln. rinkėjų sekmadienį rinko Prezidiumą, centrinį parlamentą ir dviejų pusiau nepriklausomų darinių - serbų dominuojamos Serbijos respublikos ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federacijos parlamentus. Rinkėjai Serbijos respublikoje taip pat rinko prezidentą, o Bosnijos ir Hercegovinos federacijoje - sričių asamblėjas. Rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias nuo 2002 metų ir siekė 56,28 procento.

Prieš rinkimus Balkanų šalį krėtė viena įtampa po kitos: valdžioje besiriejantys kroatai ir bosniai, ties bankroto riba balansuojanti šalies ekonomika ir socialiniai neramumai. Praėjusiais metais šalies ekonomika susitraukė 3,4 proc., o nedarbas liepą siekė 43 procentus. Kai kurie analitikai įspėja, kad tarptautinė bendruomenė neturėtų atsukti nugaros šiai trapiai demokratijai. Joje vis dar budi 2 tūkst. Europos Sąjungos (ES) taikdarių, tačiau ES narės šį skaičių norėtų sumažinti. Afganistano ir Irako reikalais užsiėmusios JAV jau kuris laikas Bosnijos ir Hercegovinos nelaiko prioritetu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"