TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bosnijos serbai metė iššūkį trapiai valstybei

2016 09 27 6:00
Apie 99,8 proc. Bosnijos serbų per referendumą balsavo už nacionalinės šventės minėjimą sausio 9 dieną. Reuters/Scanpix nuotraukos

Sekmadienį per kontroversiškai vertinamą referendumą Bosnijos serbai absoliučia balsų dauguma pasisakė už tai, kad sausio 9 diena būtų minima kaip jų nacionalinė šventė. Referendumo rengėjai nepaisė Bosnijos konstitucinio teismo sprendimo, kad šventė yra neteisėta. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad tai tik pirmas žingsnis Serbų respublikai siekiant atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos.

Suskaičiavus daugiau nei 70 proc. balsų paaiškėjo, kad 99,8 proc. Bosnijos serbų rėmė šventės minėjimą. Teisę pareikšti savo nuomonę turėjo 1,2 mln. žmonių, o vietos pareigūnų duomenimis, ja pasinaudojo daugiau nei 56 proc. rinkėjų.

Vieno iš dviejų Bosniją ir Hercogoviną sudarančių politinių darinių – Serbų respublikos – prezidentas Miloradas Dodikas teigė, kad referendumas įeis į istoriją kaip „serbų apsisprendimo diena“. „Didžiuojuosi Serbų respublikos tauta, visais, kurie atėjo ir balsavo“, – pridūrė jis.

M. Dodikas į valdžią atėjo 2006 metais. Nuo tada jis daug sykių žadėjo, kad bus surengti referendumai dėl serbų teritorinio darinio atsiskyrimo, Bosnijos ir Hercegovinos teismų, kuriuos daugelis serbų laiko šališkais, įgaliojimų, nacionalinės šventės minėjimo. Remiantis jo partijos pažadais, referendumas dėl Serbų respublikos nepriklausomybės turėtų vykti 2018 metais.

Primena apie pilietinį karą

Ši data Bosnijoje sukelia skaudžių atsiminimų apie nacionalines aistras, traumas ir kraujo praliejimą. 1992 metais sausio 9 dieną buvo paskelbta Serbų respublikos nepriklausomybė. Netrukus prasidėjo visa niokojantis pilietinis karas, kuris nusinešė per 100 tūkst. žmonių gyvybių. Per karą buvo įvykdytos Srebrenicos žudynės, pareikalavusios apie 8 tūkst. bosnių musulmonų paauglių ir vyrų gyvybių. Jos laikomos didžiausiomis masinėmis žudynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Dėl karo apie 1 mln. žmonių tapo viduje perkeltais asmenimis.

Konfliktą 1995 metais užbaigė pasirašytas Deitono taikos susitarimas. Pagal šį susitarimą Bosnija ir Hercegovina yra konfederacija, kurią sudaro du pagrindiniai autonominiai subjektai – Bosnijos ir Hercegovinos federacija (joje daugiausia gyvena bosniai ir kroatai) ir Serbų respublika (joje gyvena Bosnijos serbai). Bosnijai ir Hercegovinai vadovauja prezidiumas, į kurį įeina po vieną visų trijų tautinių šalies grupių atstovą.

Serbų respublikos prezidentas Miloradas Dodikas referendumą surengė siekdamas padidinti savo partijos populiarumą prieš spalio 2 dienos rinkimus.

Konstitucinio teismo nepaisymas

Rugsėjo 17 dieną Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad sausio 9-osios minėjimas yra neteisėtas, nes diskriminuoja bosnius ir kroatus, ir paragino pasirinkti kitą datą. Tačiau M. Dodikas nusprendė nepaisyti šio nutarimo.

„Aš jus raginu balsuoti referendume ir ginti mūsų valstybingumo dieną ir mūsų laisvę, – prieš referendumą pareiškė M. Dodikas. – Jei dabar atsitrauksime, kitais metais jie panaikins Serbų respublikos vardą.“

Referendimą griežtai pasmerkė tarptautinė bendruomenė ir Bosnijos musulmonų dauguma. Pasak jų, referendumas yra neteisėtas, tai tyčinė ataka prieš Bosnijos trapias institucijas.

„Tai nereikalinga politinė avantiūra“, – teigė Bosnijos musulmonų atstovas prezidiume Bakiras Izetbegovičius. Pasak jo, referendumas yra dalis M. Dodiko ambicijų surengti referendumą dėl Serbų respublikos atsiskyrimo. Jis įspėjo, kad serbai „negali sau pasiimti to, kas priklauso visiems, ir taip sužlugdyti Deitono susitarimo.“

Deitono susitarimo pažeidimas

„Ši kampanija mus sugrąžino į praeito amžiaus dešimtą dešimtmetį, – teigė Serbų respublikos viceprezidentas bosnis Ramizas Salkicas. – Žmonės yra sunerimę ir pasibaisėję, nes praeities žaizdos vis dar atviros.“ Bosniai ir kroatai, kurie sudaro apie 20 proc. Serbų respublikos gyventojų, referendume beveik nedalyvavo.

JAV ambasada Sarajeve pasmerkė referendumą. Ji pareiškė, kad negalima mesti iššūkio Deitono susitarimams ir nesulaukti pasekmių, tačiau nenurodė, kokios jos galėtų būti.

Baiminamasi, kad per referendumo kampaniją vyravusi nacionalistinė retorika gali ir vėl įžiebti konfliktą. „Šis referendumas skatina Deitono susitarimo žlugimą, tačiau Serbų respublikos vyriausybė nėra vienintelė, kuri už tai atsakinga“, – teigė Bania Lukoje įsikūrusio Tarptautinių santykių centro politologas Milošas Solaja. – Mūsų konstitucija nėra mūsų konstitucija.“ Jis paaiškino, kad trys iš devynių Konstitucinio Teismo teisėjų yra užsieniečiai. Pasak M. Solajos, tarptautinė bendruomenė yra atsakinga už etninių įtampų stiprėjimą, nes jai nepavyko užtikrinti, kad visos trys etninės grupės turėtų vienodas teises.

Kai kurie vietiniai ekspertai teigia, kad referendumu siekiama nukreipti žmonių dėmesį nuo prasto gyvenimo lygio Serbų respublikoje. Čia nedarbo lygis siekia 35 proc., o vidutinė mėnesinė alga yra 430 eurų.

Politinis žaidimas

Dešimtmetis neišpildytų pažadų sumažino pasitikėjimą M. Dodiku. Referendumo laikas pasirinktas neatsitiktinai – spalio 2 dieną vyks vietos rinkimai. M. Dodiko agresyvi politika turėtų sustiprinti jo partijos poziciją.

„Mes žaidžiame nereikalingą politinį žaidimą, – sakė opozicijoje esantis Serbų respublikos parlamento narys Branislavas Borenovičius. Jis pripažino, kad opozicija buvo priversta remti referendumą, nes nenorėjo prarasti balsų per ateinančius rinkimus. Pasak jo, apie šį referendumą buvo diskutuojama pastaruosius šešis mėnesius. „Kodėl niekas nekalba apie ekonomiką, sveikatos apsaugą ir žemės ūkį?“ – retoriškai klausė jis.

M. Dodiko vykdyta referendumo kampanija padidino jo izoliaciją tarptautinėje arenoje. Kelios dienos prieš referendumą jis apsilankė Rusijoje ir susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau galiausiai net Kremlius nusprendė atsiriboti: po susitikimo Maskva išplatino trumpą pranešimą, bet jame nė žodžiu neužsiminta apie artėjantį referendumą.

Savo palaikymo nusprendė nerodyti ir Serbija, bijodama pabloginti santykius su Europos Sąjunga.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"