TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Brazilijos paradoksas: naujutėliai stadionai ir skurdas

2014 06 05 6:00
Nuo Rio de Žaneiro dangoraižių ir naujutėlų stadionų atitverti lūšnynai jau yra tapę Brazilijos socialinių kontrastų simboliu. thetravelworl.com nuotrauka

Brazilija ruošiasi turistų antplūdžiui: artėja pasaulio futbolo čempionatas, o 2016-aisiais Rio de Žaneire vyks ir vasaros olimpinės žaidynės. Portale geopolitika.lt publikuotame Justinos Poškevičiūtės straipsnyje aptariamos vidinės šalies problemos, didžiulė socialine atskirtis, Brazilijos turtai ir skurdas.

Pietų Amerikos ekonomikos milžinė stiprina savo statusą ir ruošiasi pasauliui pristatyti save kaip greitai augančią, stabilią, investicijų vertą demokratiją. Ir nors šitoks Brazilijos formuojamas įvaizdis nėra visiškai klaidingas, vis dėlto tai – tik viena medalio pusė. Kitoje randame didžiulę ekonominę atskirtį, lūšnynus, nykstančius Amazonės miškus ir aibę kitų problemų.

Iš pirmo žvilgsnio – auganti ekonomika

Nors šalies ekonomikos augimas nuo 2011-ųjų kiek sulėtėjo, Brazilija išlieka ekonomikos milžinė. Didžiausios pagal plotą ir gyventojų skaičių Pietų Amerikos šalies ekonomika 2012-aisiais buvo septinta, o, preliminariais 2013-ųjų duomenimis, – aštunta pagal dydį pasaulyje. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį Brazilija pateks į ekonomikos milžinų penketuką.

Ekonominės veiklos įvairovė čia didžiulė, kaip ir pati šalis. Brazilija augina ir eksportuoja kavą, sojų pupeles, citrusinius vaisius, kviečius ir daugybę kitų kultūrų. Kaip ir bet kurios kitos išsivysčiusios šalies, Brazilijos ekonomikos variklis – paslaugų sektorius (apie du trečdaliai bendrojo vidaus produkto; BVP), didžiąją jo dalį sudaro turizmas, finansų bei informacinių technologijų sektoriai ir mažmeninė prekyba. Šalis garsėja ir pramonine veikla: etanolio kuro gamyba iš cukranendrių, įvairių naudingųjų iškasenų kasyba, aviacijos pramone ir, žinoma, naftos gavyba. „Petrobras“, iš dalies privatizuota Brazilijos naftos bendrovė, užsiima naftos išgavimu, perdirbimu ir naftos bei jos produktų eksportu. 2012-ųjų skaičiavimais, Brazilija pagal išgaunamos neapdirbtos naftos kiekį pasaulyje buvo 11-a, pagal eksportą - 21-a. Energetikos ekspertai prognozuoja, kad iki 2015-ųjų šalis pateks į didžiausių naftos eksportuotojų dešimtuką.

Vidinės problemos

Brazilijos ekonomikos augimu galima tik džiaugtis, tačiau šalies vidinės problemos tebėra itin opios. Be milžiniškų ekologinių bėdų (pavyzdžiui, Amazonės baseino miškų nykimas), Brazilijos vyriausybė nuolat kovoja su didžiuliu skurdu ir socialine atskirtimi. Didžiulis Brazilijos BVP pasako ne viską, kiti statistiniai duomenys atskleidžia tamsesnę pusę: pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, Brazilija užima tik 105-ą vietą pasaulyje. Ją lenkia tokios šalys kaip Iranas, Panama, Rumunija ar Kazachstanas.

Su šiomis bėdomis intensyviai pradėjo kovoti jau buvusio Brazilijos prezidento Luizo Inácio Lulos da Silvos vyriausybė. Pavyzdžiui, 2003-iaisiais pristatyta šeimų rėmimo programa, kurioje dalyvauja daugiau nei 12 mln. namų ūkių. Valstybė siūlo išmokas itin skurdžiai gyvenančioms šeimoms, tačiau su sąlyga, kad jos leidžia vaikus į mokyklą, juos skiepija ir panašiai. Vien ši programa, iš pradžių kritikuota dešiniųjų, padėjo milijonams šeimų išbristi iš visiško skurdo, sumažėjo kūdikių mirtingumas ir gerokai šoktelėjo procentas vaikų, baigusių vidurinę mokyklą.

Žemės perskirstymo programa jos neturintiems žemdirbiams, Fiskalinės atsakomybės įstatymas, neleidžiantis vietinės valdžios atstovams viršyti biudžeto, ir kiti įstatymai bei programos, inicijuoti ar tęsti L. I. Lulos da Silvos vyriausybės, sėkmingai sumažino ir skurdo lygį šalyje, ir socialinę atskirtį. Štai 2003-iaisiais skurde gyvenančiųjų buvo 21 proc., o 2009-aisiais – 11 proc.; visiškame skurde gyvenančiųjų 2004-aisiais buvo 10 proc., o 2009-aisiais – tik 2,2 procento.

Rinkimai ir Brazilijos ateitis

Dilma Rousseff, buvusi L. I. Lulos da Silvos partijos narė, prezidentės postą užėmė 2011-ųjų sausį ir šių metų spalį laukia naujų rinkimų. Praėjusių rinkimų kampanijos metu sakiusi, jog toliau plėtos buvusio prezidento socialinę politiką, savo pažadą D. Rousseff tesėjo: štai vien jos inicijuota 5,42 mlrd. JAV dolerių vertės paramos jaunoms motinoms ir kūdikiams programa giriama UNICEF už laimėjimus. Tiesa, ir šiemet, ir praeitais metais gražų šalies fasadą daužė protestų bangos, o prezidentės reitingai šių metų vasarį krito nuo 44 iki 38 procentų. Tam didelę įtaką turėjo sulėtėjęs šalies ekonomikos augimas.

Suprantama, kad naujų stadionų statybas ir kitokius pasiruošimo pasaulio futbolo čempionatui darbus kai kas gali laikyti pinigų švaistymu, kai apie penktadalis Rio de Žaneiro gyventojų glaudžiasi lūšnynuose. Kiek tai bus priimtina, tiksliau – kiek tai piktins pačius brazilus, pamatysime po rinkimų spalį. Dabartinė vyriausybė yra atsidūrusi savotiškame politiniame labirinte: siekdama kuo sėkmingiau formuoti turtingos ir svetingos valstybės įvaizdį, ji gali patirti ir didesnį piliečių nusivylimą. Brazilijos paradoksas: valstybė, jau ne vienus metus turinti paramos teikėjos statusą, skirdama finansinę ir techninę pagalbą kitoms regiono šalims bei trečiojo pasaulio valstybėms, dažnai tokias pat problemas turi spręsti ir pati.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"