TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Britai bijo, kad ir toliau mokės ES

2016 10 13 6:00
"Brexit" priešininkai Airijoje įrengė netikrą muitinės postą pasienio miestelyje, kad žmonės savo kailiu pajustų realybę po "Brexit".  Reuters/Scanpix nuotrauka

Per referendumą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) šalininkai žadėjo rinkėjams, kad šalis susigrąžins visus Briuseliui mokamus pinigus – 350 mln. svarų kas savaitę. Kai nebereikės mokėti įnašų į ES biudžetą, tie pinigai liks britams ir bus panaudoti švietimui, sveikatai bei kitoms reikmėms. Dabar aiškėja, jog taip gali ir nebūti.

Kol kas Didžiosios Britanijos vyriausybė atsisako komentuoti savo pozicijas per derybas, nes iš tiesų oficialiai jos nėra prasidėjusios, bet vienas ministrų kabineto narys anonimiškai patvirtino, kad šaliai gali tekti „mokėti gana daug“ pinigų už priėjimą prie ES bendros rinkos.

Jungtinės Karalystės įnašai į ES buvo vienas svarbiausių referendumo kampanijos klausimų. Derėtų pridurti, kad pagal išskirtines sąlygas Didžioji Britanija susigrąžindavo dalį į ES biudžetą sumokamų pinigų, taip pat gaudavo ES subsidijas. Tačiau ir po „Brexit“ mainais į palankias prekybos sąlygas Jungtinei Karalystei gali tekti mokėti iki 5 mlrd. svarų sterlingų per metus – lygiai pusę to, ką pervesdavo iki šiol (vidutiniškai apie 9,6 mlrd. svarų).

Tokią Jungtinės Karalystės mokėjimų perspektyvą neįvardytas pareigūnas pavadino „šuniu, kuris nesulojo“. Jis, matyt, turėjo galvoje ministrę pirmininkę Theresą May, mat ši nieko neužsiminė apie mokesčius ES, kai praėjusią savaitę nubrėžė raudonas linijas, kurių šalis neperžengs per būsimas derybas su ES.

Pinigai keliaus kitur

Taigi Didžioji Britanija galbūt ir toliau mokės didelius pinigus ES, tik jie keliaus kitur – į specialius ES fondus, tarp jų ir skirtus naujų ES narių iš Vidurio ir Rytų Europos ekonominės plėtros programai. Tokia gali būti sąlyga mainais į priėjimą prie bendros rinkos.

Lenkijai tokiu atveju iškiltų rimta dilema: ar ir toliau reikalauti teisės savo piliečiams laisvai dirbti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, ar geriau sutikti gauti didesnes finansines išmokas. Pastaraisiais metais į Jungtinę Karalystę emigravo maždaug 800 tūkst. lenkų. Kartu su pokario imigrantais toje šalyje yra maždaug milijonas lenkų kilmės žmonių. Varšuva jau labai aštriai pasisakė dėl požiūrio į lenkus Jungtinėje Karalystėje, o Briuselis neketina jokiomis aplinkybėmis paminti laisvo judėjimo principo, vieno pamatinių ES.

Nors breksitininkai ragina nebemokėti ES jokių įmokų ir tikina, jog Didžioji Britanija, kurios ekonomika yra šešta pasaulyje, pajėgi išgyventi ir be Briuselio, daug britų politikų supranta, kokia svarbi šaliai bendra rinka, todėl siekia išlaikyti kuo platesnį priėjimą prie jos. Jie aiškina, kad Didžioji Britanija, remdamasi vien Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, rizikuoja patirti ekonominį šoką ir jau tikrai neišvengs ekonomikos nuosmukio, turint galvoje, kaip smarkiai integruota Jungtinės Karalystės ir ES prekyba.

Praėjusią savaitę Konservatorių partijos konferencijoje premjerė Th. May įžiebė spėliones, nes nė neužsiminė apie Didžiosios Britanijos mokėjimus ES, o tik pabrėžė, jog šalis susigrąžins visišką sienų kontrolę ir įstatymų savarankiškumą.

Gina švenčiausiąją trejybę

Kai kurie pasitraukimo šalininkai konservatoriai neprieštarauja, kad Didžioji Britanija dar mokėtų ES pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasidės aktyvavus Lisabonos sutarties 50 straipsnį ir truks dvejus metus, iki 2019-ųjų, bet vėliau – „nė penso į jų katilą“. Tačiau Nepriklausomybės partijos, didžiausios agitatorės už pasitraukimą iš ES, atstovai perspėja: jei Th. May sutiks ir toliau mokėti ES, ji gali prarasti darbą, nes „ne už tai balsavo Didžiosios Britanijos žmonės“.

„Įstatymai, sienos, pinigai – tai buvo „Brexit“ kampanijos švenčiausioji trejybė. Jos nevalia išskaidyti“, – tikino šios partijos atstovė Suzanne Evans.

Už „Brexit“ agitavęs konservatorius Johnas Redwoodas tik juokiasi: argi ne absurdas mokėti pinigus už tai, kad perki jų eksportą? Jo žodžiais, šalis nieko neturi mokėti už priėjimą prie bendros rinkos, užteks to, kad bus „labai dosni sutikdama toliau prekiauti lygiai taip pat, kaip dabar“.

Netrukus šios diskusijos persikels į Bendruomenių rūmus. Parlamentarai raginami iki panagių išsiaiškinti, kokia bus vyriausybės „Brexit“ strategija. Artėjant šiems debatams leiboristai pateikė „Brexit“ ministrui Davidui Davisui 170 klausimų, įskaitant dėl prekybos ir migracijos.

Vyriausybė vis labiau spaudžiama atskleisti daugiau detalių, kaip įsivaizduoja „Brexit“. Neaiškumų kyla ne tik dėl prekybos, bet ir dėl imigracijos. Šiuo klausimu Th. May yra pažadėjusi, kad tvirtai laikysis savo tikslo sumažinti per metus į Didžiąją Britaniją atvykstančių imigrantų skaičių dviem trečdaliais – nuo 300 tūkst. iki 100 tūkstančių.

Šokas 24 valandoms

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis siūlo Europos Sąjungos narėms 24 valandoms atkurti sienų kontrolę, kad rinkėjai patirtų šoką ir suvoktų bevizio režimo vertę.

„Vieną dieną uždarius sienas žmonės pamatys, ką reiškia laukti dvi valandas, kad įvažiuotum į Italiją ar Ispaniją, visur susidurti su kontrolės postais, blokuojamomis mainų operacijomis. Vieną dieną. Kad gyventojai suvoktų, kas yra nebūti Europoje. Tai, ką sakau, siaubinga, bet toks šokas priverstų žmones suprasti“, – tvirtino X. Bettelis.

Europos lyderiai kitą savaitę susitinka Briuselyje aptarti planų, kaip atgaivinti pasitikėjimą ES po britų sprendimo trauktis. Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May paminėjo derybų pradžios datą – 2017-ųjų kovą. Tačiau ji leido suprasti, kad britai nusiteikę ryžtingoms skyryboms – dėl migracijos kontrolės paaukos net Jungtinės Karalystės kompanijų prekybos privilegijas.

Pasak X. Bettelio, Didžioji Britanija nori „ir išsaugoti pyragą, ir jį suvalgyti“. „Anksčiau šalis buvo ES ir mąstė, kaip išeiti; dabar ji nusprendė išeiti ir mąsto, kaip pasilikti. Mes ne feisbuke, kur yra statusas „komplikuota“, – kalbėjo Liuksemburgo premjeras. Jis perspėjo, kad leidus Didžiajai Britanijai gauti „Europą pagal užsakymą“ – pasilikti bloko teikiamas privilegijas ir atmesti trūkumus, referendumai dėl išstojimo gali pasipilti ir kitose ES valstybėse. Šios irgi užsimanys tokio pat statuso.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"