TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Britanija baiminasi naujo atvykėlių antplūdžio

2013 12 30 11:50
AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjus dešimtmečiui po to, kai Didžiojoje Britanijoje buvo sunerimta dėl „lenkų santechnikų“ invazijos, šalyje nuogąstaujama dėl tikėtinos naujos imigrantų darbininkų bangos, numatomos po to, kai nuo sausio 1-osios bus atšaukti suvaržymai dalyvauti šalies darbo rinkoje Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams.

Bulvarinei žiniasklaidai didinant spaudimą ministrui pirmininkui Davidui Cameronui baimę kurstančiomis antraštėmis, vyriausybė paskubomis priėmė teisės aktą, ribojantį galimybes imigrantams iš Europos Sąjungos (ES) šalių gauti bedarbių pašalpas.

Ministrai atsisako pateikti kokių nors oficialių vertinimų, kiek bulgarų arba rumunų gali atvykti ieškoti darbo Britanijoje, tačiau manoma, kad tokių atvykėlių bus 30–70 tūkst. per metus.

Ši tema itin opi Jungtinei Karalystei, kurioje šimtai tūkstančių imigrantų rado sau naujus namus po 2004 metais įvykusios ES plėtros į rytus.

Tuometė leiboristų vyriausybė prognozavo daug mažesnius atvykėlių skaičius, o vėliau pripažino, kad turėjo labiau pasistengti apriboti antplūdį.

Didžiausią atvykėlių dalį sudarė Lenkijos piliečiai. Šiuo metu Britanijoje gyvena apie 640 tūkst. lenkų, rodo oficiali statistika, paskelbta 2012 metais – tačiau tikrasis skaičius gali siekti milijoną.

„Įgijome gana sudėtingos patirties, kai prieš dešimtmetį prisijungė tos aštuonios šalys, – D.Camerono Konservatorių partijai atstovaujantis parlamento narys Nigelas Millsas sakė naujienų agentūrai AFP. – Prognozavome, kad atvyks 13 tūkst., tačiau panašu, kad atvyko apie milijonas. Tai buvo tikra katastrofa.“

N.Millsas pateikė parlamentui apsvarstyti pasiūlymą pratęsti dar penkeriems metams darbo rinkos suvaržymus Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams. Pasak jo, toks laikotarpis reikalingas ekonomikos išsivystymo atotrūkiui tarp Britanijos ir dviejų skurdžiausių ES šalių sumažinti.

„Egzistuoja realus susirūpinimas dėl to, kas gali vėl nutikti, juolab kai mūsų ekonomikas ir mūsų darbo rinka dar toli gražu nėra atsigavusios nuo recesijos“, – aiškino įstatymų leidėjas.

Bulgarijos, Rumunijos ir aštuonių kitų Europos šalių piliečiams, kuriems šiuo metu leidžiama užimti tik ribotą darbo vietų skaičių, nuo 2014-ųjų sausio 1 dienos darbo rinka visiškai atsivers. Britanijoje dirba jau apie 140 tūkst. tų šalių piliečių.

Anksčiau daugiausiai rumunų tradiciškai vykdavo dirbti į Viduržemio pajūrio šalis.

Tačiau didėja susirūpinimas, kad nuo šiol daugelis emigrantų iš tos šalies gali pasirinkti Didžiąją Britaniją. Šis nerimas didina prieš imigrantus nusistačiusios partijos UKIP populiarumą, o vyriausybė skubiai prastūmė teisės aktą, draudžiantį visiems atvykėliams iš ES šalių gauti bedarbių išmokas pirmuosius tris mėnesius nuo atvykimo į Jungtinę Karalystę.

D.Cameronas taip pat sakė norintis, kad būti įvesti suvaržymai laisvam asmenų judėjimui Europos Sąjungoje, išprovokuodamas Briuselio pyktį.

Britanijos policija netgi pasiuntė savo darbo grupę į Rumuniją, kuris mėgins atkalbėti bedarbius rumunus nuo planų persikelti į Jungtinę Karalystę.

Atrodo, kad Britanijoje, garsėjančioje savo multikultūralizmu, požiūris į imigraciją tapo griežtesnis

Dauguma britų yra nusistatę prieš suvaržymų imigrantams panaikinimą. Apklausa, atlikta rugsėjį agentūros „YouGov“, rodo, kad apie pusė respondentų nori, jog tie suvaržymai liktų galioti, o vėliau taip manančių nuolat daugėjo.

Tačiau verslo lyderiai darbo jėgos antplūdį vertina teigiamai, o žurnalas „The Economist“ praeitą savaitę paskelbtame atvirame laiške sveikino rumunus ir bulgarus, ketinančius ieškoti darbo Britanijoje.

Susirūpinimas dėl didelio rumunų ir bulgarų darbininkų antplūdžio taip pat jaučiamas Vokietijoje.

Bulvarinis dienraštis „Bild“ paskelbė pavojų, atskleidęs, kad beveik 39 tūkst. žmonių, atvykusių iš tų dviejų šalių, šiemet gavo bedarbių pašalpas Vokietijoje, o per pastaruosius dvejus metus šis skaičius išaugo dvigubai.

Hansas Peteris Uhlas, įtakingas veikėjas Krikščionių socialinėje sąjungoje, kuri yra kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos seserinė partija Bavarijoje, neseniai pareiškė, kad „visiems, neturintiems galimybės gauti darbo, nėra taikomas laisvas darbo jėgos judėjimas (...) ir jie turėtų būti pašalinti iš socialinės rūpybos sistemos“.

Tuo tarpu Prancūzijos valdžia kaltino romų mažumą, kurios daug narių yra atvykę iš Rumunijos ir Bulgarijos, dėl šalyje padidėjusio smulkaus nusikalstamumo.

Britanijoje gyvenantys rumunai, susirinkę į kalėdinį vakarėlį savo kultūros centre Londone, sakė, kad juos labai žeidžia jų bendruomenės stigmatizavimas.

„Dauge žmonių iš Rumunijos čia, Londone, arba Anglijoje iš tikrųjų nesupranta, kodėl yra verčiami tapti aukomis, – sakė kultūros centro iždininkas Nicolae Ratiu. – Jie mato, kad yra vaizduojami tinginiais, atvykusiais vien tam, kad pavogtų darbo vietas iš anglų ir pasinaudotų valstybės gerove.“

„Jiems tai atrodo gluminama (...) ir įžeidžiama, nes jie sunkiai dirba ir moka mokesčius“, – teigė jis, pridūręs, kad yra susipažinęs su statistika, rodančia, jog rumunai gauna mažiau socialinių išmokų negu britai arba kitų šalių piliečiai. Dauguma imigrantų yra jaunesni nei 35 metų, todėl jų sveikatos būklė dažniausiai gera.

Grupės „Monooka's Caravan“ narė Monica Madas, kurios muzikoje persipina čigonų melodijos ir rumunų liaudies dainos, gyvena Britanijoje jau nuo 2007 metų. Ji sakė, kad darbo rinkos atvėrimas jos šalies piliečiams jau seniai laukiamas.

„Dabar galėsiu ieškotis geresnio darbo – galiu prašyti priimti dirbti muzikos arba dramos mokytoja, nes esu baigusi dramos studijas. Esu išties patenkinta“, – sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"