TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Britanija pradeda tyrimą dėl A. Litvinenkos nunuodijimo

2015 01 27 11:02
AFP/Scanpix nuotrauka

Londono teismas antradienį imsis nagrinėti sensacingiausią šnipinėjimo istoriją nuo Šaltojo karo laikų, pradėdamas tyrimą dėl numanomo Rusijos valstybės vaidmens buvusio žvalgybos agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijime radioaktyvia medžiaga.

Šis buvę Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, bendradarbiavęs su Britanijos žvalgybos agentūra MI6, mirė dėl apsinuodijimo poloniu, o tą incidentą kai kurie vadino pirmuoju pasaulyje branduolinio terorizmo aktu.

Britų tyrėjų nuomone, to sunkiai aptinkamo radioaktyvaus izotopo į A.Litvinenkos arbatos puodelį įpylė du jo pažįstami – Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas – atvykę iš Maskvos aplankyti buvusio agento ir susitikę su juo viešbutyje „Mayfair“ 2006 metų lapkričio 1-ąją.

Šnipas mirė praėjus trims savaitėms po apnuodijimo, o A.Litvinenkos vardu paskelbtame pareiškime Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo apkaltintas tiesiogiai organizavęs jo nužudymą.

„Protesto šauksmas iš viso pasaulio aidės jūsų ausyse, pone Putinai, visą likusį jūsų gyvenimą“, – buvo sakoma tame pareiškime.

Teismo posėdis turi prasidėti antradienį 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku. Numatoma, kad tyrimas truks apie du mėnesius.

Daug posėdžių vyks už uždarų durų, nes juose parodymus gali duoti slaptųjų tarnybų darbuotojai, o tyrimo pirmininkui Robertui Owenui (Robertui Ouvenui) bus pateikta įslaptintų žvalgybos dokumentų.

Cituodamas vieną tyrimui artimą šaltinį, Didžiosios Britanijos dienraštis „The Daily Telegraph“ prieš prasidedant šiam nagrinėjimui pranešė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) užfiksuoti kontaktai tarp Londono ir Maskvos rodo tikėtiną Rusijos vyriausybės vaidmenį.

R.Owenas, kuris buvo koroneris ankstesniame teismo tyrime dėl A.Litvinenkos nužudymo, yra sakęs, jog mano, kad esama pakankamai rimtų įrodymų bylai dėl Rusijos valstybės vaidmens.

Versija, kad už to agento nužudymo stovi Rusija, yra ne vienintelė, nes A.Litvinenka anksčiau tyrė organizuoto nusikalstamumo veiklą kitose Europos šalyse, tarp jų Italijoje ir Ispanijoje.

Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad A.Litvinenka dirbo Britanijos užsienio žvalgybos agentūros MI6 konsultantu, turėjo slapyvardį „Martinas“ ir kad jam buvo mokamas 2 000 svarų mėnesinis atlyginimas.

Apginti vardą

Britanija apie šį tyrimą paskelbė praeitų metų liepą, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas. Kadangi ta katastrofa siejama su Rusijos vaidmeniu Ukrainos rytus krečiančiame konflikte, britų sprendimą iš naujo atversti A.Litvinenkos bylą daugelis laiko spaudimo Maskvai dalimi.

Britanijos vidaus reikalų ministrė Theresa May sakė, kad per šį tyrimą bus siekiama išsiaiškinti, „kam tenka atsakomybė dėl (A.Litvinenkos) mirties“. Ji taip pat išreiškė viltį, kad tyrimo išvados „suteiks tam tikrą paguodą jo našlei“.

Našlė Marina Litvinenko, prieš prasidedant posėdžiams duodama interviu naujienų agentūrai AFP, sakė, kad šis scenarijus yra geriausias, kokio ji gali tikėtis, kadangi Rusija yra atsisakiusi išduoti A.Lugovojų ir D.Kovtuną.

„Aš kovojau, kad tie faktai būtų paviešinti, – pabrėžė ji. – Paskutinis dalykas, kokį galiu dėl jo padaryti – apginti jo vardą.“

„Man tiesiog svarbu pagaliau turėti oficialų Sašos mirties išaiškinimą“, – sakė M.Litvinenko.

A.Litvinenka anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos KGB, o vėliau – jos įpėdine tapusioje FSB. 1998 metais jis kartu su kitais FSB agentais Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kaltindami agentūrą sąmokslu nužudyti Borisą Berezovskį – oligarchą, kuris padėjo V.Putinui ateiti į valdžią, bet atsigręžė prieš jį.

A.Litvinenka buvo teisiamas dėl įgaliojimų viršijimo. Nors agentas buvo išteisintas, 1999 metais jis pabėgo iš Rusijos – veikiausiai per Gruziją ir Turkiją, pasinaudojęs suklastotu pasu.

Vėliau jis buvo nuteistas už akių pagal kitokius kaltinimus, kurie, kaip teigia A.Litvinenkos šeima, buvo išgalvoti siekiant jį nutildyti – kaip ir kaltinimai dėl įgaliojimų viršijimo.

Britanija A.Litvinenkai suteikė prieglobstį, o vėliau – pilietybę. Jis taip pat atsivertė į islamą, susidraugavęs su tremtyje gyvenančiais čečėnų separatistų lyderiais.

Buvęs agentas buvo palaidotas Londone pagal musulmoniškus papročius švinu padengtame karste, kad nepasklistų į velionio organizmą patekusios radioaktyvios medžiagos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"