TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Britų klaidos Libijoje

2016 09 15 6:00
Ataskaitoje nurodoma, kad pradėdama karinę misiją Didžioji Britanija neturėjo jokios strategijos, kaip suvaldyti situaciją Libijoje nuvertus Moammaro Gadhafi režimą.  theguardian.com nuotrauka

Vakar Jungtinės Karalystės (JK) parlamento paskelbtoje ataskaitoje teigiama, jog įsiveldama į karinį konfliktą Libijoje šalis neturėjo jokios aiškios strategijos ir dėl to prisidėjo prie šios Šiaurės Afrikos valstybės ekonominės ir politinės suirutės.

Itin kritiškai JK vaidmenį Libijoje ir tuomečio premjero Davido Camerono sprendimus vertinantį pranešimą parengė Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komitetas. Jame sakoma, kad britų veiksmai prisidėjo prie ginklų paplitimo regione ir „Islamo valstybės“ (IS) sustiprėjimo Šiaurės Afrikoje.

Ši smerkianti ataskaita paviešinta praėjus vos vienai dienai, kai D. Cameronas pareiškė, kad atsisako Bendruomenių rūmų nario mandato. Joje galima rasti tam tikrų panašumų į Johno Chilcoto prieš du mėnesius paskelbtą pranešimą, kuriame griežtai kritikuojamas JK įsitraukimas į karą Irake. Naujojoje ataskaitoje abejojama, ar imdamasi karinių veiksmų Libijoje JK buvo įvertinusi klaidas, padarytas per Irako karą.

JK ir Prancūzija, kurios prezidento pareigas tuomet ėjo Nicolasas Sarkozy, vadovavo tarptautinės koalicijos karinei misijai prieš Libijos lyderio Moammaro Gadhafi pajėgas 2011 metų kovą. Karinė intervencija buvo teisinama tuo, kad reikėjo apsaugoti civilius gyventojus sukilėlių kontroliuojamame Bengazyje, kurį žadėjo pulti M. Gadhafi.

Siekis pakeisti režimą

Sausį D. Cameronas gynė savo sprendimus. Jis tvirtino, kad karinė operacija buvo būtina, nes M. Gadhafi „grasino šaudyti žmones kaip žiurkes“. Tačiau, pasak Užsienio reikalų komiteto, grėsmė civiliams buvo perdėta. Komitetas taip pat pabrėžė, kad nėra jokių įrodymų, jog JK vyriausybė atliko „tinkamą sukilimo Libijoje prigimties analizę“ ir įvertino tai, jog dalis sukilėlių yra ekstremistai.

„Galimybė, kad karinės ekstremistinės grupuotės bandys pasinaudoti sukilimu neturėtų būti priskirta nenumatymui, – teigiama ataskaitoje. – JK strategija buvo paremta klaidingomis prielaidomis ir ne iki galo suprastais įrodymais.“

Komiteto narių manymu, apsaugojus Bengazį reikėjo griebtis „politinių sprendimų“. Pavyzdžiui, pasinaudoti buvusio premjero Tony Blairo ryšiais su M. Gadhafi, tačiau JK vyriausybė „koncentravosi tik į karinę intervenciją“.

Todėl 2011 metų vasarą civiliams apsaugoti skirta misija virto oportunistine politika, kuria siekta pakeisti režimą. Tačiau tokia politika, kaip nurodoma ataskaitoje, „nebuvo paremta strategija formuoti Libiją po M. Gadhafi“. Dėl to, kad britai neturėjo strategijos, jų veiksmai prisidėjo prie šalies „politinės ir ekonominės suirutės, skirtingų kovotojų grupuočių ir genčių karo, humanitarinės ir migrantų krizės, žmogaus teisių pažeidimų, M. Gadhafi režimo ginklų paplitimo visame regione ir IS sustiprėjimo Šiaurės Afrikoje“.

JAV kritika

2011 metų rugsėjo 15 dieną į ką tik išlaisviną Tripolį atvykęs D. Cameronas pareiškė: „Jūsų draugai Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje padės kurti savo šalį ir demokratiją ateičiai.“ Tačiau šių žodžių premjeras neištesėjo.

Ataskaitoje cituojamas JAV prezidento Baracko Obamos išsakytas nusivylimas, kad JK ir Prancūzija nesiėmė didesnio vaidmens stabilizuojant ir atstatant Libiją. „Maniau, jog dėl Libijos artumo europiečiai bus labiau suinteresuoti tuo, kas vyks toliau“, – kovo mėnesį žurnale „The Atlantic“ išspausdintame interviu sakė B. Obama. Prezidento žodžiais, D. Cameronas nustojo domėtis situacija, nes jį atitraukė „daugybė kitų klausimų“. Ataskaitoje pabrėžiama, kad sunku nesutikti su B. Obamos vertinimu, jog karas Libijoje buvo visiškas chaosas.

Parlamentui paskelbus pranešimą, Užsienio reikalų ministerija puolė ginti intervenciją į Libiją. „M. Gadhafi buvo nenuspėjamas. Jis turėjo priemonių ir motyvaciją įgyvendinti savo grasinimus. Diktatoriaus veiksmų buvo negalima ignoruoti, todėl reikėjo ryžtingo ir bendro tarptautinio veikimo, – pareiškė ministerijos atstovas ir pridūrė: – Po keturių dešimtmečių siaubingo M. Gadhafi valdymo neišvengiama, kad Libija susiduria su didžiuliais iššūkiais. JK ir toliau vaidins svarbų vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje remiant tarptautiniu mastu pripažintą Libijos vienybės vyriausybę.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"