TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Britų konservatoriai ir leiboristai žengia koja kojon

2015 05 07 9:33
Edas Milibandas (kairėje) ir Davidas Cameronas. National Pictures/TopFoto/Scanpix nuotrauka

Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį vyksta labiausiai įtempti per kelis pastaruosius dešimtmečius visuotiniai rinkimai, kuriuose piliečiai gali balsuoti už premjero Davido Camerono konservatorius, šiuo metu opozicijoje esančius Edo Milibando centro dešinės leiboristus ir virtinę mažesnių partijų.

Balsavimo apylinkės, įsikūrusiose įvairiausiose vietose – pradedant jūriniais konteineriais, baigiant bažnyčiomis ir alaus barais, duris atvėrė 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 22 val. (penktadienio vidurnakčio).

Įtempti rinkimai

Derindamasis prie įtemptos nuotaikos, dienraštis „The Times“ savo pirmajame puslapyje išspausdino nuotrauką, kurioje matoma už Didžiojo Beno bokšto besileidžianti saulė, ir antraštę „Paskutiniojo teismo diena“, o šiuos rinkimus vadino „svarbiausiais ištisai kartai“.

D.Cameronas tikino, kad tik jo konservatoriai gali suburti stiprią, stabilią vyriausybę. „Visi kiti pasirinkimai baigsis chaosu“, – perspėjo jis. Vyriausybės vadovas ir jo žmona Samantha balsavo vienoje rinkimų apylinkėje Oksfordšyro rinkimų apygardoje, kurioje jis balotiruojasi.

Jo pagrindinis varžovas E.Milibandas rytą balsavo su savo žmona Justine Anglijos šiauriniame Donkasterio mieste.

„Šios lenktynės bus labiausiai įtemptos, kokias kada nors esame matę, – rinkimų išvakarėse E.Milibandas sakė savo šalininkams Pendlio rinkimų apygardoje Anglijos šiaurėje. – Viskas paaiškės tik paskutiniu momentu.“

Galutiniai balsavimo, kurioje turi teisę dalyvauti apie 50 mln. britų, rezultatai turėtų paaiškėti penktadienį, bet rinkėjams naujos vyriausybės tikriausiai teks laukti kelias dienas ar savaites, nes labiausiai tikėtina, kad susiformuos parlamentas, kuriame nei viena partija neturės aiškios daugumos.

34 metų gydytoja Alexis Thomas sakė žinanti prognozes, kad balsavimas bus itin įtemptas, todėl norinti, kad jos balsas būtų išgirstas.

„Kadangi viskas taip įtempta, manau, kad jeigu neateičiau balsuoti ir nesulaukčiau norimo rezultato, galėčiau kaltinti tik save“, – pabrėžė A.Thomas, nors ji nesutiko atskleisti, kokio rezultato tikisi.

„Neaišku, kas bus premjeras“

Rinkimų išvakarėse paskelbti paskutiniai viešosios nuomonės tyrimų duomenys dar kartą parodė, kad pagrindiniai varžovai - konservatoriai ir centro kairieji leiboristai - turi vienodus šansus laimėti.

„YouGov“, ICM ir „Survation“ apklausose leiboristai ir konservatoriai sulaukė vienodo palaikymo - atitinkamai 34 proc., 35 proc. ir 31,4 procento.

Kitose trijose apklausose, kurias atliko TNS, „Opinium“ ir „Comres“, konservatoriai aplenkė leiboristus 1 procentiniu punktu - atitinkamai 33 proc. prieš 32 proc.; 35 proc. prieš 34 proc.; 35 proc. prieš 34 procentus.

Tačiau „Panelbase“ apklausoje į priekį išsiveržė leiboristai, kurie surinko 33 proc., o valdantieji konservatoriai gavo 31 procentą.

Nors abiejų pagrindinių partijų lyderiai viešumoje tvirtina, kad gali užsitikrinti aiškią daugumą 650 vietų Bendruomenių Rūmuose, bet jie beveik neabejotinai turės bendradarbiauti su mažesnėmis partijomis, kad suformuotų vyriausybę, todėl po rinkimų turėtų prasidėti kelias dienas ar savaites truksiančios derybos dėl galimų koalicijų.

Kas su kuo susivienys, siekiant sukurti bloką, kuris turėtų apie 326 vietas, – didžiausias klausimas prieš šiuos rinkimus.

„Šiuo metu nenumanau, kas bus ministras pirmininkas praėjus mėnesiui nuo dabar, – viešosios nuomonės tyrimo agentūros „YouGov“ prezidentas Peteris Kellneris rašė šią savaitę. – Nei vienas apklausų organizatorius arba politikos aiškiaregys negali užtikrinti, kas įvyks ketvirtadienį.“

Tikėtina, kad po šių rinkimų gali būti suformuota mažumos vyriausybė, kuri būtų pirmoji šalyje nuo 1974 metų. Be to, Britanija gali priartėti prie pasitraukimo iš Europos Sąjungos, o Škotijoje - suintensyvėti judėjimas už regiono nepriklausomybę.

Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti 21 val., o preliminarūs rezultatai turėtų paaiškėti keliomis valandomis vėliau, nors galutinis vietų pasiskirstymas veikiausiai paaiškės ne anksčiau negu penktadienio popietę.

Škotų ir euroskeptikų vaidmuo

Škotijos nacionalinė partija (SNP), siekianti šio regiono atsiskyrimo nuo Britanijos, tikriausiai užsitikrins daugiausiai vietų į šiaurę nuo sienos su Anglija ir tvirtas derybines pozicijas.

Nors toks scenarijus prieš metus būtų atrodęs neįsivaizduojamas, palaikymas Nicolos Sturgeon partijai smarkiai padidėjo po to, kai Škotija atsisakė galimybės tapti nepriklausoma per pernai rugsėjį surengtą referendumą.

„Dabar viskas rinkėjų rankos“, – pareiškė SNP lyderė išėjusi iš balsavimo apylinkės Glazgo mieste, kur ji atidavė savo balsą.

„Sieksime užmegzti aljansus su žmonėmis visoje Jungtinėje Karalystėje, kad padarytume Vestminsterio politiką geresne, – žurnalistams sakė ji prie pastato, ant kurio kabojo Škotijos vėliava ir už regiono nepriklausomybę pasisakančios partijos plakatai. - Mano žinia – kad mes kovosime dėl Škotijos.“

SNP palaikytų leiboristų, bet ne konservatorių mažumos vyriausybę. Konservatorių partija tebėra labai nepopuliari Škotijoje, kur buvusios premjerės Margaret Thatcher vykdytos reformos laikomos sunkiosios pramonės nuosmukio regione priežastimi.

Kai kurie analitikai sako, kad SNP gali pasinaudoti savo įtaka naujoje vyriausybėje ir atgaivinti pastangas surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės. Vis dėlto N.Sturgeon atsisakė įvardyti pageidaujamą pakartotinio balsavimo datą.

Centristiniai liberalai demokratai, kurie yra D.Camerono koalicinės vyriausybės partneriai, taip pat atliks svarbų vaidmenį derybose po rinkimų ir yra atviri darbui su bet kuria iš abiejų pagrindinių partijų.

Jų lyderis Nickas Cleggas laikomas artimesniu konservatoriams, bet jam gali būti sunku išlaikyti vietą parlamente, kai liberalams demokratams prognozuojama prarasti mandatų visoje šalyje.

Tikėtina, Nigelo Farage'o euroskeptiška Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) gaus nedaug vietų parlamente, todėl jos vaidmuo derybose po rinkimų bus ribotas.

Naujoji vyriausybė – ar jai vadovautų konservatoriai, ar leiboristai – susidurs su pirmuoju dideliu išbandymu, kai įstatymų leidėjai balsuos dėl jos programos po karalienės kalbos gegužės 27 dieną.

Nauja vyriausybė paprastai turi laimėti tą balsavimą, kad galėtų dirbti, bet šįkart gali būti elgiamasi lanksčiau, jeigu balsavimo rezultatai būtų nepalankūs.

Pasaulinės pasekmės

Šie rinkimai atidžiai stebimi visame pasaulyje dėl jų galimų padarinių Britanijos, kuri yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė ir branduolinį ginklą turinti NATO valstybė, statusui.

Pasak ekspertų, Britanija dažnai pabrėžia savo „ypatingą ryšį“ su Jungtinėmis Valstijomis, bet Vašingtonas jau dabar susirūpinęs, kad Londono vykdomi gynybos biudžeto karpymai neigiamai veikia šalies galimybes prisidėti prie karinių operacijų, tokių kaip vykdytos Irake ir Afganistane.

„Mažoji Anglija“ nežada nieko gera JAV užsienio politikai, kuri sąmoningai siekia suteikti galimybę panašiai galvojančioms valstybėms pasidalyti lyderystės našta“, – Brookingso instituto – JAV tarptautinių ryšių analitinio centro – ekspertas Jeremy Shapiro rašė šią savaitę.

Kita potenciali problema, galinti paveikti Britanijos statusą pasaulyje – kad D.Cameronas pažadėjo konservatorių pergalės rinkimuose atveju iki 2017 metų surengti referendumą, ar Jungtinė Karalystė, kuri yra penktoji didžiausia ekonomika pasaulyje, turėtų pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Apklausos rodo, kad šiuo metu britai nebūtų linkę palaikyti pasitraukimo iš ES, bet ilga kampanija dėl tokio referendumo, galinti pakurstyti kartėlį dėl įtemptų Londono ryšių su Europa, gali pakeisti padėtį.

„Šie visuotiniai rinkimai spręs, kokia bus Britanijos vieta pasaulyje, labiau negu bet kurie kiti visuotiniai rinkimai, bet chroniškai stinga diskusijų, kaip tai yra svarbu“, – praeitą savaitę sakė Užsienio ryšių tarybos direktoriaus pavaduotoja Jeanne Park.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"