TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Britų rinkimų staigmena

2010 04 23 0:00
Didžiojoje Britanijoje kova tarp trijų partijų lyderių - G.Browno, D.Camerono ir N.Cleggo - intensyvi kaip niekada.
Užsienio spaudos nuotrauka

Kur du pešasi, trečias laimi. Netikėtai britų parlamentinių rinkimų kampanijoje atsirado Jungtinės Karalystės politinę sistemą sudrebinęs ingredientas - liberaldemokratas Nickas Cleggas.

Aukštas, švelnių bruožų, viešai ateistu apsiskelbęs vyras vakar antrą kartą stojo į televizinių debatų mūšį su britų politiniais grandais - leiboristų premjeru Gordonu Brownu ir konservatorių lyderiu Davidu Cameronu. Fotogeniškas ir energingas liberaldemokratas užbūrė jaunus rinkėjus, kuriems G.Brownas kelia asociacijas nebent su jų seneliais, o D.Cameronas - su nuobodžiu vidutinio amžiaus tipu. Abu didžiausių Jungtinės Karalystės politinių partijų lyderius N.Cleggas užklupo nepasirengusius. D.Cameronas galbūt ir turėjo planą, kaip įveikti G.Browną per ginčus televizijoje, bet jis akivaizdžiai neįvertino trečiosios politinės jėgos.

Po praėjusios savaitės debatų liberaldemokratų reitingai apklausose šoktelėjo 10 procentų. Laikraščio "The Sunday Times" paskelbtoje apklausoje pirmauja prieš rinkimų kampaniją favoritais laikyti konservatoriai (33 proc.), antri - leiboristai (30 proc.), o jiems į nugarą kvėpuoja liberaldemokratai (29 proc.). "The Mail on Sunday" duomenimis, liberaldemokratus palaiko 32 proc. gyventojų, konservatorius - 31 proc., o leiboristus - 28 proc. rinkėjų. Prieš tai už liberaldemokratus būtų balsavę vos penktadalis britų.

Varžovai taip arti vienas kito, kad politologai nedrįsta prognozuoti rinkimų baigties. "Patekome į neištirtą teritoriją. Rinkimų kampanija dar niekuomet taip nevyko. Niekada nebuvo tokio liberaldemokratų pakilimo", - sakė politikos mokslų profesorius Johnas Curtice'as. Premjeras G.Brownas ir pats pripažino, jog per rinkimus visko gali nutikti.

Tačiau dėl painios britų rinkimų sistemos N.Cleggo partija, net ir laimėjusi daugumą balsų, kažin ar gautų tiek vietų parlamente, kad turėtų teisę suformuoti vyriausybę. Liberaldemokratai užsitikrintų valdžią tik surinkę 40 proc. balsų. Jei per likusias dvi savaites iki rinkimų gegužės 6-ąją jiems nepavyks pritraukti tokios paramos, D.Cameronui ar G.Brownui tikriausiai teks formuoti koaliciją su liberaldemokratais ar net dar mažesnėmis, regioninėmis, partijomis. Pastarąjį kartą koalicinė vyriausybė Jungtinėje Karalystėje buvo suformuota 1974 metais. Tačiau ji subyrėjo jau po aštuonių mėnesių. Todėl labiausiai baiminamasi, kad po rinkimų valstybės vairą perims silpna mažumos vyriausybė. Tai gali paralyžiuoti bet kokius bandymus sumažinti didžiulį Jungtinės Karalystės biudžeto deficitą.

Puikiai per pirmuosius debatus pasirodęs N.Cleggas vakarykštiems per daug nesiruošė, tik su patarėjais "peržiūrėjo kai kuriuos klausimus". Olandės ir pusiau ruso iš garbingos giminės šeimoje gimęs 43 metų N.Cleggas visai nepanašus į statistinį anglą. Jis, baigęs Kembridžą ir Minesotos universitetą, dirbo lobistu Briuselyje, vėliau susituokė su ispane ir susilaukė trijų sūnų - Antonio, Alberto bei Miguelio.

N.Cleggas taip pat pasisako už dar liberalesnius imigracijos įstatymus ir artimesnius santykius su Europos Sąjunga (ES). Jis mano, kad Jungtinės Karalystės "specialūs santykiai" su Jungtinėmis Valstijomis neatitinka šiandienos tarptautinės situacijos. Britams toks požiūris ne itin prie širdies, tačiau N.Cleggas jiems patinka dėl savo stiliaus. Pasinaudojęs vis didėjančiu nusivylimu politikais, ypač po parlamentarų išlaidų skandalo, kuris sukrėtė visą šalį, N.Cleggas meistriškai pristatė save kaip politinį atsiskyrėlį. Ši taktika paviliojo neapsisprendusius rinkėjus, nenorinčius G.Browno ir nepasitikinčius D.Cameronu.

Tačiau netrukus ant N.Cleggo, pasiekusio tokios netikėtos sėkmės, pasipylė ir purvas. Konservatorius palaikantys laikraščiai - "The Sun", "Daily Express", "The Daily Telegraph" - pradėjo kritikuoti jį dėl pažiūrų. Be to, žiniasklaida atkasė istoriją, kad 2006 metais liberaldemokratas kas mėnesį į savo banko sąskaitą iš trijų verslininkų gaudavo po 250 svarų. N.Cleggo administracija ginasi, jog pinigai yra pervesti teisėtai ir tinkamai deklaruoti, esą žiniasklaida tik bando nekaltai apšmeižti liberaldemokratų lyderį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"