TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Briuselis nuolaidžiauja Maskvai

2014 09 16 6:00
ES prekybos komisaras Karelas de Guchtas teigia, kad penktadienį pasiektas trišalis susitarimas gali sukurti blogą precedentą, bet optimistiškai priduria, kad šiuo metu toks sprendimas yra racionaliausias. AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos parlamentai ratifikuoja asociacijos sutartį, tačiau ji įsigalios tik 2015 metų pabaigoje. Sprendimas buvo priimtas penktadienį Briuselyje po ES prekybos komisaro Karelo de Guchto ir ministrų iš Kijevo bei Maskvos susitikimo. Kaip teigiama, pareigūnų pokalbis buvo trumpas, bet rezultatas pasako viską: Briuselis ir Kijevas atidės asociacijos sutarties dalies dėl laisvosios prekybos zonos įgyvendinimą.

Asociacijos sutartimi siekiama atgaivinti Ukrainos ekonomiką panaikinant ES prekybos barjerus. Rusija baiminasi, kad dėl to jos pačios rinka bus užtvindyta pigesnėmis ES prekėmis. Bendrijos pareigūnai anksčiau ne kartą tvirtino, jog Rusijai nėra pagrindo nuogąstauti dėl šio susitarimo, numatančio glaudesnius Ukrainos ir ES politinius bei ekonominius ryšius. Tačiau Maskva pasmerkė Ukrainos sutartį su Bendrija, pažymėdama, kad šis dokumentas kenkia jos ekonominiams interesams ir yra įsibrovimas į jos tradicinę įtakos zoną.

Blogas precedentas

Sutartis buvo parengta 2012 metų kovo 30 dieną, bet pasirašyta tik šių metų birželio 27-ąją. Per visą tą laiką, kol vyko ES ir Ukrainos derybos, Kremlius kūrė kliūtis: pirmiausia iškilo politinės grėsmės, tada ekonominės sankcijos ir galiausiai Maskva ėmėsi karinių veiksmų prieš Ukrainą. ES ne kartą yra sakiusi, kad trečioji šalis - Rusija - negali kištis į Bendrijos derybas su Ukraina, nes tai pažeidžia pastarosios suverenitetą. Tačiau penktadienį vykusioje kasmetinėje Jaltos konferencijoje Europos Komisijos prezidentas Juanas Manuelis Barroso paskelbė trišalį susitarimą.

ES prekybos komisaras K. de Guchtas pripažino, kad Rusijos įtraukimas į susitarimą galėjo sukurti blogą precedentą. Tačiau, jo manymu, „pasaulis yra sukurtas iš blogų precedentų". Po derybų su Rusijos ekonominės plėtros ministru Aleksejumi Uliukajevu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu ES pareigūnas sakė, kad nutarus atidėti asociacijos sutarties dalies įgyvendinimą 15 mėnesių laikotarpiui Briuselis pratęs lengvatinius muito tarifus Ukrainos prekėms dėl sunkios ekonominės padėties šioje šalyje. 2014 metų balandžio 22 dieną įsigalioję lengvatiniai prekybos tarifai Ukrainai turėjo būti taikomi iki šių metų lapkričio 1 dienos. Penktadienį trišaliu sutarimu Rusija sutiko laikytis dabartinio prekybos režimo.

Dalis susitarimo dėl paliaubų

Penktadienį ES sugriežtino sankcijas Rusijai. Netrukus po to Briuselis ir Kijevas atidėjo planuotą laisvosios prekybos susitarimo, kuris yra Ukrainos integracijos į Bendriją pagrindas, įgyvendinimą. Anot Vakarų diplomatinių šaltinių, netikėtas sprendimas atidėti svarbaus susitarimo įgyvendinimą buvo dalis Vladimiro Putino ir Petro Porošenkos susitarimo, pasiekto rugsėjo 5 dieną Minske, dėl paliaubų Rytų Ukrainoje.

Vokietijos tarptautinio transliuotojo „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Berndas Johannas savo straipsnyje rašo, kad toks žingsnis kelia abejonių dėl Ukrainos ateities Bendrijoje. Norint Ukrainoje įvesti europietiškus standartus, būtina skubiai imtis ekonominių reformų. Tačiau ši iniciatyva atitolinama, jei atidedama įgyvendinti esminį susitarimą. Apžvalgininko manymu, šiuo žingsniu galbūt yra siekiama išvengti tarifų karo su Rusija. Tuo tarpu ES tikisi, kad atidėjus įgyvendinti šią sutarties dalį galbūt pavyks užtikrinti taiką Rytų Ukrainoje.

Konfliktas gali įšalti

Nors K. de Guchtas tvirtina, kad tai „ne pasaulio pabaiga", tačiau 15 mėnesių yra labai ilgas laiko tarpas. Maskva pateikė daugiau kaip 2 tūkst. prieštaravimų asociacijos susitarimui. Ekspertai juokauja, kad jeigu būtų atsižvelgta į visus Rusijos prieštaravimus, tikriausiai sutarties nebeliktų. Politikos apžvalgininkas B. Johannas prognozuoja, kad iki to laiko, kai dėl visko bus susiderėta, Rytų Ukrainą ištiks Padniestrės, Abchazijos ar Pietų Osetijos likimas. Paprasčiau tariant, per tą laiką konfliktas taps įšaldytas, o Kijevas šitaip praras Rytų Ukrainos teritoriją.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas savaitgalį sakė: „Mes vis dar esame karo etape ir pagrindinis agresorius yra Rusijos Federacija. Vladimiras Putinas nori dar vieno užšaldyto konflikto. Jo tikslas yra paimti visą Ukrainą, Rusija yra grėsmė pasaulio tvarkai ir visos Europos saugumui."

Separatistai, veikiantys su Rusijos parama, nori padalyti šalį ir pasinaudodami dabartinėmis paliaubomis konsoliduoti savo status quo. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo vyriausybei užsiminė, kad šią savaitę pateiks parlamentui įstatymo projektą dėl didesnės autonomijos Rytų Ukrainos regionams. Tačiau jis sakė, kad pagal įstatymą, kuriuo būtų leista laikina savivalda Donecke ir Luhanske, šie regionai liktų Ukrainos dalys.

Nors Ukrainos prezidentas džiaugiasi, kad paliaubų iš esmės yra laikomasi, buvusi šalies premjerė Julija Tymošenko pažymi, kad sukilėliai pažeidinėja paliaubas ir per tą laiką jau išplėtė savo kontroliuojamą teritoriją 15 procentų. Beveik visą sekmadienį buvo pranešama apie intensyvų apšaudymą artilerijos ugnimi Donecko apylinkėse ir jo oro uosto rajone.

Ukrainiečių nusivylimas

Prorusiškas sukilėlis laiko Ukrainos vėliavą sugriautame Luhansko oro uoste. Apžvalgininkai Rytų Ukrainai prognozuoja įšalusio konflikto statusą. / Reuters/Scanpix nuotrauka

P. Porošenka gali būti kritikuojamas savo politinių oponentų ir Maidano, kad nusileido V. Putinui, bet toks sprendimas buvo ir ES politinė valia parodyti lankstumą, siekiant įtvirtinti paliaubas Rytų Ukrainoje. Sekmadienį Ukrainos vyriausybėje pasimatė nesutarimų – užsienio reikalų ministro pavaduotojas Danyla Lubkivskis atsistatydino dėl delsimo įgyvendinti istorinį prekybos susitarimą su ES, kaip manoma, spaudžiant Rusijai. Susitarimo atidėjimas iki 2015 metų pabaigos „visiems siunčia blogą signalą: agresoriui (Rusijai), mūsų sąjungininkams ir, svarbiausia, Ukrainos piliečiams“, - rašė D. Lubkivskis asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Šimtai tūkstančių Ukrainos piliečių praėjusią žiemą išėjo į gatves išreikšdami viltį dėl europietiškos savo šalies ateities. Jie išreiškė paramą planuojamai asociacijos sutarčiai. Tai, kad Briuselis ir Kijevas, galbūt spaudžiami Rusijos, dabar atideda asociacijos sutarties dalies dėl laisvosios prekybos zonos įgyvendinimą, tikima, nuvils daug ukrainiečių. „Deutsche Welle“ apžvalgininkas prognozuoja, kad nusivylimas, taip pat nerimas dėl karo nuniokotos rytinės Ukrainos dalies likimo visuomenėje gali sukelti naują protestų bangą, nukreiptą ne tik prieš Rusiją, bet tikriausiai ir prieš ES.

Tyrimų grupė „Europos įtaka" (angl. European Influence) tvirtina, kad asociacijos sutarties dalies įgyvendinimo atidėjimas yra nelaimė Ukrainos provakarietiškai politinei klasei ir milijonams laukiančių šalies vartotojų, net jeigu šis sprendimas pačios ES ir yra traktuojamas kaip politinė „taikos kaina". Ekspertai pažymi, kad svarbiausia Vakarų atsako į Ukrainos politinę krizę dalis yra ne sankcijos, bet pastangos stiprinti Ukrainos valstybingumą ir ekonomiką. Kai kurių apžvalgininkų teigimu, svarbios sutarties dalies atidėjimą Maskva gali interpretuoti kaip ES silpnumo ženklą.

Thewallstreetjournal.com, independent.co.uk, dw.de, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"