TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Briuselis pagerbė du Irano disidentus

2012 10 27 10:01
Ir J.Panahi, ir N.Sotoudeh pripažinti kėlę grėsmę Irano nacionaliniam saugumui. /AFP/Scanpix nuotrauka 

Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę šiemet skirta dviem iraniečiams - kino režisieriui Jafarui Panahi ir žmogaus teisių gynėjai Nasrin Sotoudeh.

Į 50 tūkst. eurų vertės premiją taip pat pretendavo Rusijoje kalinamos merginų pankroko grupės "Pussy Riot" narės ir Baltarusijos disidentas Alesis Beliackis. Šiais metais kandidatų sąrašas buvo ypatingas tuo, kad visi į jį įtraukti asmenys, išskyrus J.Panahi, šiuo metu sėdi už grotų. 

"Ar nusikaltimas kurti filmą?" - nuolat klausia J.Panahi. Jo filmai pelno tarptautinių festivalių apdovanojimus, tačiau Irane juos draudžiama rodyti. Teherano nuomone, jo drąsi, kritiška kūryba tik ardo nusistovėjusią tvarką, todėl ją reikia užgniaužti. 2009 metais režisierius buvo suimtas, kai per neramumus, kilusius po prezidento Mahmoudo Ahmedinejado perrinkimo, mėgino susukti naują dokumentinę juostą. Pernai spalį kino kūrėjas buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme, jam uždrausta 20 metų kurti filmus ir keliauti į užsienį. Kol kas jis dar ne kalėjime, tačiau bausmė gali būti pradėta taikyti bet kurią akimirką.

Pernai Kanų kino festivalyje buvo parodyta J.Panahi dokumentinė juosta "Tai - ne filmas" ("In film nist"). Kad kūrinys pasiektų Prancūziją, teko imtis nepaprastų žygdarbių. Iš Irano juosta buvo išgabenta kontrabanda kompiuterio atmintuke, kuris buvo paslėptas pyrage.

Jo pirmasis filmas "Baltas balionas" 1995 metais apdovanotas "Auksine kamera" Kanuose, o 2003-iaisias tame pačiame festivalyje jo juosta "Kraujas ir auksas" pelnė žiuri prizą. 2000-aisiais Venecijoje už filmą "Ratas" J.Panahi gavo "Auksinį liūtą", o prieš šešerius metus Berlyne - "Sidabrinį lokį" už "Nuošalę".

6 metų laisvės atėmimo bausmė sukėlė pasipiktinimą tarp užsienio politikų ir menininkų. Irane patys garsiausi kino kūrėjai, tarp jų ir Abbasas Kiarostami, išdrįso viešai paprašyti paleisti jų kolegą. Pernai net vienas M.Ahmedinejado patarėjas prasitarė, kad vyriausybė nepritaria ultrakonservatyvaus Irano teismo sprendimui.

Teismas buvo dar negailestingesnis N.Sotoudeh, dviejų vaikų motinai iš religingos vidurinės klasės šeimos. Pernai sausį garsi žmogaus teisių gynėja, advokatė buvo nuteista 11 metų laisvės atėmimo bausme, jai 20 metų uždrausta dirbti teisininke. Teismas pripažino ją kalta dėl antivalstybinės propagandinės veiklos ir grėsmės nacionaliniam saugumui. Į kalėjimą ji pateko už bendrą darbą su Nobelio taikos premijos laureate Shirin Ebadi. Nuo 2009 metų ji stojo Irano vyriausybės priešininkų pusėn ir gynė juos per teismus. Valdžią taip pat užrūstino jos pasakojimai Vakarų žiniasklaidai apie režimo susidorojimą su protestuotojais 2009 metais.

Prieš dvejus metus ji pateko į garsųjį Evino kalėjimą, bet nesiruošė pasiduoti. Protestuodama prieš kalinimo sąlygas ir draudimą matytis su trejų metų sūneliu ir 11 metų dukterimi N.Sotoudeh du kartus skelbė bado streiką.

Oficiali Sacharovo premijos įteikimo ceremonija vyks gruodžio 12 dieną Strasbūre. EP šį prizą skiria kasmet nuo 1988 metų asmenims, visame pasaulyje kovojantiems už demokratiją ir žmogaus teises.

Praeitais metais premija pagerbti asmenys, prisidėję prie Arabų pavasario. Tarp penkių laureatų buvo siras Razanas Zeitounehas ir libis Ahmedas al Senussi, kuris po revoliucijos įkūrė sukarintą grupuotę ir reikalavo Benzagio nepriklausomybės. Anksčiau premija apdovanoti Pietų Afrikos Respublikos disidentas Nelsonas Mandela, Jungtinių Tautų sekretorius Kofi Annanas, Baltarusijos žurnalistų asociacija, Mianmaro opozicionierė Aung San Suu Kyi. 

Andrejus Sacharovas buvo žymus Sovietų Sąjungos disidentas ir branduolinės fizikos mokslininkas. Jis dalyvavo sovietų projekte kuriant atominę bombą, bet vėliau susirūpino savo darbo moralinėmis ir politinėmis pasekmėmis. Nuo septintojo dešimtmečio A.Sacharovas ėmė aiškinti apie mokslininkų, kuriančių ginklus, atsakomybę. 1975 metais aktyvistas buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tačiau socialiai aktyvus mokslininkas komunistų valdžiai nepatiko ir ši jį ištrėmė į Gorkio miestą (dabar - Žemutinį Naugardą). Ten A.Sacharovas gyveno šešerius metus, iki 1986-ųjų. Būdamas 68-erių patyrė širdies smūgį ir mirė.

"EU Bussiness News", BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"