TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Briuselis renka svajonių komandą

2014 08 30 6:00
Šiandien ES lyderiai Briuselyje spręs, kam teks svarbiausi Bendrijos postai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors įprastai rugpjūtį Briuselio elitas atostogauja, tai netrukdo vykti intensyvioms deryboms dėl kandidatų į aukščiausius Europos Sąjungos (ES) postus. Šiandien Belgijos sostinėje vyksta ES viršūnių susitikimas. Kaip tikimasi, čia bus aptarti naujieji Europos Komisijos (EK) nariai ir jiems patikėtos ES politikos sritys.

Jau anksčiau nuspręsta svarbiausią - EK pirmininko - postą patikėti Jeanui-Claude'ui Junckeriui. O šiandien turėtų paaiškėti, kam teks daugiausia diskusijų keliantis Bendrijos diplomatijos vadovo postas ir kas pakeis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininką.

Pasirinkimo motyvai

Manoma, kad lyderių pasirinkimui Briuselyje turės įtakos keletas veiksnių. Pirmiausia didelę reikšmę turi Rusijos ir Ukrainos konfliktas, nes jis bus kito ES užsienio politikos vadovo prioritetas. Be kita ko, buvusios komunistinės Vidurio ir Rytų Europos valstybės mano, kad laikas ES aukščiausią postą užimti šio regiono atstovui. Renkant kandidatus bus siekiama išlaikyti geografinę pusiausvyrą, kad kuris vienas Europos regionas nebūtų dominuojantis.

Ne mažiau svarbus dalykas šiemet skiriant postus - kandidato lytis. ES institucijų iškeltas tikslas: bent 10 iš 28 EK postų turėtų užimtų moterys. Kitas svarbus pasirinkimo motyvas yra kandidato politinės pažiūros. Centro dešiniųjų blokas (Europos liaudies partija) laimėjo Europos Parlamento rinkimus gegužę, todėl konsensuso būdu centro kairė turėtų gauti bent vieną aukščiausią postą.

Paaiškės diplomatijos vadovas

Daugiausia ginčų kelia ES užsienio politikos vadovo postas. Svarstoma, kam jis turėtų tekti - Italijos ar Lenkijos atstovui. Nesutarimų ir diskusijų kyla būtent dėl skirtingo šių kandidatų požiūrio į ES santykius su Rusija.

Manoma, kad Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini yra gana nepatyrusi Europos politikoje ir pernelyg simpatizuoja Rusijai. Vis dėlto kai kurie analitikai linkę manyti, kad yra didelė tikimybė būtent italei tapti ES diplomatijos vadove. Teigiama, kad šį mėnesį Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi įtikino kitų šalių kairiąsias vyriausybes, svarbiausia – Prancūzijos, remti šios politikės kandidatūrą.

Lenkijos teikiamas užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, nors ir turi didelę politinę patirtį, yra pernelyg aršus dėl Ukrainos krizės. Gali būti, kad R. Sikorskiui taip pat atsilieps neseniai Lenkiją sukrėtęs korupcijos skandalas. Kita vertus, Lenkija priklausoma nuo iškastinio kuro valstybė, todėl ji siekia didesnės įtakos ES energetikos politikoje. Vadinasi, R. Sikorskiui pakaktų ES energetikos komisaro posto.

Švedijos atstovas Carlas Bildtas yra kitas kandidatas į užsienio politikos vadovo postą. Jis, kaip ir lenkų atstovas, yra per daug ambicingas ir tiesmukas Rusijos atžvilgiu. Tarp kitų realių kandidatų dažnai minimos ir centro kairės politinių pažiūrų Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt, ir centro dešinės politinių pažiūrų humanitarinės pagalbos komisarė iš Bulgarijos Kristalina Georgijeva.

Visgi pareigūnai teigia, kad niekada negalima atmesti paskutinės minutės netikėtumo, todėl šiandienos rezultatus sunku prognozuoti.

Išinks EVT pirmininką

Lyderiai šiandien taip pat sieks pakeisti Europos Vadovų Tarybos pirmininką, kurio užduotis - koordinuoti 28 bloko šalių lyderių politiką. Kalbant apie šį postą svarbūs yra Rytų Europos lyderiai. Dažnai minimas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, taip pat jo buvę kolegos iš Baltijos šalių - Valdis Dombrovskis iš Latvijos ir Adrus Ansipas iš Estijos. Šiaurės šalys taip pat įrodinėja, kad atėjo jų laikas užimti svarbų postą.

Pirmininku taip pat galėtų būti Airijos premjeras Enda Kenny ir Danijos premjerė H. Thorning-Schmidt, bet jų galimybės menkesnės – nebent K. Georgijeva arba R. Sikorskis būtų pasiūlyti į diplomatijos vadovo postą.

ES lyderiai šiandien ne tik tarsis dėl kandidatų į tuos du postus, bet ir surengs neformalias derybas su J. - C. Junckeriu, stengdamiesi savo šalių atstovams užtikrinti kiek įmanoma svarbesnes pareigas Europos Komisijoje. Tarp trokštamiausių minimos ekonomikos, energetikos ir skaitmeninės programos komisarų pareigos.

BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"