TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Budapešte migrantai surengė naują demonstraciją

2015 09 02 14:03
AFP/Scanpix nuotrauka

Apie 100–150 migrantų trečiadienio rytą surengė demonstraciją prie pagrindinės Budapešto traukinių stoties, kai policija neleido apie 2 tūkst. atvykėlių išvažiuoti traukiniais į Austriją ir Vokietiją, pranešė vienas naujienų agentūros AFP reporteris.

Apie 600 vyrų, moterų ir vaikų – daugiausiai atvykėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano – sėdėjo arba stovėjo prie Rytinės stoties, o dar apie 1,2 tūkst. jų buvo „tranzito zonoje“.

Tuo tarpu dar apie 100 migrantų, atvykusių iš registracijos centro prie sienos su Serbija, sėdėjo priemiestinių traukinių stoties platformoje, atsisakę sėsti į traukinį, kuris turėjo juos nuvežti į pabėgėlių stovyklą Debreceno mieste.

AFP/Scanpix nuotrauka

Policijos pranešime sakoma, kad ta grupė „reikalavo leisti jiems išvažiuoti į Vokietiją. Policija ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog traukinių eismas nebus trikdomas.

Tvora neveiksminga

Vengrija, į kurią vien per rugpjūtį atvyko apie 50 tūkst. migrantų, šią savaitę leido tūkstančiams jų išvažiuoti traukiniais į Austriją ir Vokietiją, bet antradienį policija uždraudė įžengti į stotį visiems asmenims, neturintiems Europos Sąjungos vizos.

Dešinioji premjero Viktoro Orbano vyriausybė, pastačiusi 175 km ilgio spygliuotų vielų tvorą palei Vengrijos sieną su Serbija, pabrėžė, kad laikysis ES taisyklių.

AFP/Scanpix nuotrauka

Tačiau naujoji tvora pasirodė esantis neveiksminga priemonė, mėginant sulaikyti dešimtis tūkstančių žmonių, atvykstančių per Graikiją ir vakarines Balkanų šalis. Vengrijos pareigūnai sakė, kad antradienį sieną kirto 2 284 migrantai, tarp jų 353 vaikai.

„Jeigu Europa mus įsileidžia, kodėl mums neišduoda vizų? Kodėl turime leistis į šią slapukišką kelionę?“, – klausė siras Bilalas, atvykęs iš kautynių apimto Alepo miesto, antradienį duodamas interviu AFP netoli Serbijos ir Vengrijos sienos.

„Bijome, kad vieną dieną viskas pasikeis; kad netgi Vokietija uždarys savo sienas, kai jai visa tai įgris – taigi, privalome nukeliauti ten kuo greičiau“, – pabrėžė vyras.

Europos Sąjungos branginamai laisvo vidaus judėjimo sistemai kyla vis didesnė grėsmė, Bendrijos šalims mėginant susitvarkyti su rekordiniu skaičiumi pabėgėlių ir migrantų, mėginančių patekti į jų teritorijas, sako pareigūnai ir analitikai.

Grėsmė Šengenui?

AFP/Scanpix nuotrauka

Šengeno sistema taip pat patiria papildomą spaudimą, didėjant nuogąstavimams dėl nepakankamo saugumo, kuriuos dar labiau sustiprino praeitą savaitgalį įvykdytas išpuolis greitajame traukinyje, važiavusiame iš Amsterdamo į Paryžių.

„Kelti klausimą dėl Šengeno yra rizikinga, nes kiekviena šalis šią sritį tvarko atsižvelgdama į nacionalines normas, pagrįstas visuomenės nuomone, o galutinė problema, dėl kurios būtų keliamas klausimas, yra nacionalinių sienų kirtimas“, – aiškino jis.

1995 metai įkurta Šengeno zona, kurios pavadinimas susijęs su vienu Liuksemburgo pasienio miesteliu, panaikino pasų kontrolę keliaujant tarp 22 ES šalių ir Bendrijai nepriklausančios Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos bei Lichtenšteino.

Šios sistemos šalininkai sakė, kad ji yra itin naudinga Europos vieningajai rinkai, nes buvo sutaupyta daug išlaidų, eliminavus pasienio biurokratų armijas, be to, buvo sugriauti psichologiniai barjerai tarp europiečių.

AFP/Scanpix nuotrauka

Tačiau dabar ši sistema braška neatlaikydama didžiausios migrantų krizės nuo Antrojo pasaulinio karo, kai pabėgėliai iš Sirijos, Afganistano ir Afrikos šalių plūsta į Europą, gelbėdamiesi nuo karų ir represijų.

A.Merkel, įtakingiausia iš Europos lyderių, pirmadienį užsiminė apie Šengeno sistemos problemas, sakydama, kad ES šalys turi išspręsti nesutarimus dėl pasidalijimo migrantais, siekiant sumažinti per didelę naštą, tenkančią Italijai, Graikijai ir Vengrijai, arba atsisakyti svajonės apie žemyną be sienų.

„Jeigu nepasieksime sąžiningo perskirstymo, tuomet iškils klausimas dėl Šengeno, o mes to nenorime“, – pabrėžė A .Merkel, kurios šalis iki šiol buvo lyderė sprendžiant migrantų krizę.

Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni išsakė panašų perspėjimą praeitą mėnesį.

„Grėsmė kyla vienam iš fundamentalių Europos Sąjungos stulpų: laisvajam žmonių judėjimui“, – pareiškė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"