TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Budistų ekstremistai puldinėja musulmonus

2015 01 09 6:00
Vakaruose budizmas dažnai vadinamas agresyvaus islamo priešingybe. scmp.com nuotrauka

Vakaruose budizmas dažnai suprantamas kaip atjautos ir taikos religija, neatsiejama nuo romių vienuolių meditacijos ir maldų. Pagrindiniai budistų tekstai iš esmės skleidžia taiką, tačiau šiais socialinio, politinio ir ekonominio nesaugumo laikais, kuriuos išgyvena Mianmaras pereidamas į demokratiją, realybė neatitinka idealų.

Mianmaras yra didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje. Čia gyvena apie 51 mln. žmonių. Dauguma jų, maždaug 90 proc., praktikuoja teravados budizmą, susimaišiusį su vietiniais tikėjimais. Musulmonai sudaro apie 5 proc., o katalikai – vos 1,6 proc. gyventojų. Nors šalis turi turtingą kultūrinį paveldą, dabartinis Mianmaras tikrai nėra palankiausia vieta religinėms mažumoms.

Šią savaitę pirmasis Mianmaro katalikų kardinolas Charlesas Maungas Bo pareiškė esąs susirūpinęs, kad religinis ekstremizmas valstybėje gali sužlugdyti demokratinių reformų procesą. Dvasininkas taip pat nerimavo dėl priešiškų budistų veiksmų musulmonų atžvilgiu, nes jie gali paskatinti šiuos šlietis prie tarptautinių ekstremistų grupuočių ir imtis atsako.

Iki šiol musulmonai šalyje buvo gana ramūs. Bet jeigu jiems į pagalbą ateitų tarptautinė islamistų bendruomenė, tada Mianmare, tikėtina, prasidėtų smurto, terorizmo ir sprogdinimų protrūkiai. Pavyzdžiui, 2013 metais Indonezijos sostinėje musulmonai, kerštaudami už budistų išpuolius, jau mėgino susprogdinti Mianmaro ambasadą.

Bijo, kad įsigalės musulmonai

Ch. Maungas Bo prašė tarpusavio supratimo ir ragino šalies vyriausybę imtis griežtesnių priemonių radikalių vienuolių neapykantai pažaboti.

Iki 2011 metų Mianmaro gyvenimas buvo labai uždaras ir izoliuotas. Po beveik penkis dešimtmečius trukusio karinio valdymo pusiau civilinė valdžia panaikino žodžio, susirinkimo ir žiniasklaidos laisvių suvaržymus, ėmėsi įgyvendinti demokratines reformas. Tačiau tuo pat metu ėmė kilti ir budistų nacionalizmo banga. Vienuoliai būrėsi į grupuotes, tokias kaip „Mabatha“ ir "969 judėjimas", kurių svarbiausias tikslas - paversti Mianmarą išimtinai budistine valstybe.

Pagrindinis radikalių vienuolių taikinys yra šalies musulmonai. Mažai žinoma apie smurtą prieš kitų religijų atstovus. "969 judėjimo" lyderis Ashinas Wirathu, pagal populiarumą Mianmare prilygstantis pasaulinio garso roko žvaigždėms, tikina, kad musulmonai yra ramybės drumstėjai. Dėl neapykantos šiai religinei mažumai kurstymo 2003-iaisiais karinė chunta jį pasodino į kalėjimą. 2010 metais kartu su kitais politiniais kaliniais judėjimo lyderis buvo paleistas į laisvę. Dabar jo pagiežingi pamokslai plinta ne tik socialinėje žiniasklaidoje, bet ir per specialiai išleistus DVD.

Švedagono pagoda Jangone. / valpovic.org nuotrauka

„Jei būsime silpni, mūsų žemes užvaldys musulmonai“, - įspėja A. Wirathu. Radikalusis vienuolis tvirtina, esą musulmonai kelia didelę grėsmę budizmui, nes turi daugiau vaikų ir pinigų, be to, superka budistams priklausančias žemes. Ekstremistai labiausiai baiminasi, kad Mianmaras gali tapti musulmoniška valstybe. Svarbiausias radikalų siekis - išsaugoti religiją ir tautiškumą.

Dauguma Mianmaro gyventojų vis dar jaučia nuoskaudą, likusią nuo britų kolonijinio valdymo laikų, kai iš Indijos į šalį atvyko daug musulmonų. Čia jie tapo valstybės tarnautojais, kariais, statybininkais ir prekiautojais. Atvykėliai dominavo prekybos sektoriuje. Beje, tuo laikotarpiu keletas budistų vienuolių ordinų vertė savo narius smurtauti prieš europiečius, nes šie negerbė vietos gyventojų kultūros ir tradicijų - pavyzdžiui, prieš įžengdami į pagodą nenusiaudavo batų.

Slopina ir terorizuoja

Mianmaro budistams politika nėra svetima. Jie beveik keturis dešimtmečius kovojo už demokratiją. Radikalūs vienuoliai - pusiau civilinės šalies vyriausybės sąjungininkai. Todėl net garsioji opozicijos politikė, Nobelio premijos laureatė Aung San Suu Kyi tyliai stebi, kaip ekstremistai vienuoliai žudo musulmonus.

Pernai Mianmaro vyriausybė pasiūlė priimti įstatymą, pagal kurį norint atsiversti į kitą religiją reikia gauti valstybės pritarimą. Šis įstatymas tėra vienas iš daugelio, kuriais valdžia mėgina slopinti religines mažumas. Institucijos taip pat siekia uždrausti skirtingų religijų asmenų santuokas ir apriboti gimstamumą nebudistų šeimose.

Sakydami pamokslus radikalūs vienuoliai ragina žmones vengti musulmonų parduotuvių ir prekių ženklų. Neapykantos persmelktos kalbos ir smurtas kelia pavojų šalies demokratijos siekiams ir verčia abejoti Mianmaro valdžios gebėjimu užtikrinti saugumą bei pažaboti ekstremistus. O šie su musulmonais kartais kovoja net labai agresyviai - degina namus, puldinėja, plėšikauja, žudo.

Tibeto budizmo dvasinis vadovas Dalai Lama pabrėžia, kad žudymas dangstantis religija yra neįsivaizduojamas, ir pataria Mianmaro budistams kontempliuoti priešais Budą - gal šis juos apšvies. Budistų šventikas iš Tailando teigia, jog gana izoliuoti Mianmaro vienuoliai mažai bendrauja su kitais budistais, todėl raginimai nesmurtauti jiems nė motais. Tuo metu ekspertai sako, kad budistų ekstremistų tinklas Pietryčių Azijoje plečiasi.

Vienas svarbiausių budizmo principų – visuotinė žmonijos brolybė. Deja, šių laikų Mianmaro vienuoliams ekstremistams labiau rūpi nacionalizmas ir etninis valymas, o ne dvasinių vertybių puoselėjimas. Religinio pobūdžio smurtas nuo 2012-ųjų birželio jau pražudė mažiausiai 240 žmonių, daugiausia musulmonų. O beveik 140 tūkst. musulmonų rohinjų priversti gyventi laikinose stovyklose, nes jų namai sunaikinti.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"