TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Bundantis arabų pasaulis

2011 02 07 0:00
Dar nežinia, ką laisvės vėjas neša arabų šalims: demokratiją ar radikalų islamą?
AFP/Scanpix nuotrauka

Per Šiaurės Afriką nuvilnijusi spontaniškų revoliucijų banga parodė, kad arabų pasaulis galbūt žengia į naują erą, kuri gali atnešti tiek demokratinių permainų, tiek ir radikalaus islamo įsigalėjimą.

Chaosas Egipte

Jau tapo įprasta, kad arabų šalis valdantys nedemokratiniai režimai arba monarchijos gali gyvuoti dešimtmečiais, o viskas, ko reikia jiems išsilaikyti, - tarptautinis pripažinimas ir stiprios saugumo pajėgos. Juolab netikėtas buvo revoliucinių nuotaikų prasiveržimas, kiek anksčiau sukrėtęs Tunisą ir Alžyrą, o dabar purtantis didžiausią pagal gyventojų skaičių arabų valstybę - Egiptą. Protestai sostinėje ir kituose miestuose gramzdina šalį į chaosą, bet prezidentas Hosni Mubarakas bet kokia kaina mėgina išsilaikyti savo poste.

Įvairių šaltinių duomenimis, neramumai jau nusinešė daugiau nei 300 žmonių gyvybes, dar apie 4000 - sužeisti. Analitikai teigia, kad kiekviena neramumų diena šaliai kainuoja mažiausiai po 310 mln. JAV dolerių. Susprogdintas dujotiekis, kuriuo tiekiamos dujos į Izraelį ir Egiptą. Gerokai sumažintos šalies ekonomikos augimo prognozės.

Tačiau protestuotojams nerūpi makroekonomikos rodikliai. Penktadalis egiptiečių gyvena žemiau skurdo ribos ir ekonomikos augimo tempai jų gyvenimo tiesiogiai neveikia. Žmones į gatves išvarė ne politinės ar religinės grupuotės, arba užsienio slaptųjų tarnybų provokatoriai. Sukilti egiptiečius privertė skurdas.

Tempia laiką

Protestuotojų garbei reikia pasakyti, kad bent jau Kaire susirinkusi minia sugebėjo visai neblogai organizuotis, neatsižvelgiant į bendro vadovavimo nebuvimą. Jie turi savo tvarkdarius, lauko ligoninę, palapinių miestelį, savanoriai dalija maistą ir vandenį. Yra net šiukšlininkų komandos. Toks protestuotojų elgesys yra atsakas į H.Mubarako mėginimą tempti laiką.

Tai nauja prezidento taktika. Iš pradžių jis nesėkmingai mėgino užgniaužti protestus jėga, tačiau armijai atsisakius šaudyti į taikius gyventojus, H.Mubarakas ėmėsi "meduolio" politikos: paleido vyriausybę, prižadėjo reformuoti ekonomiką ir ėmė visus įtikinėti, kad jam tiesiog būtina likti savo poste iki rugsėjį vyksiančių rinkimų. Žinoma, ne todėl, kad jis labai nori būti prezidentu, o dėl to, kad labai rūpinasi stabilumu ir piliečių gerove. Tai labai būdinga visiems valdžioje užsisėdėjusiems lyderiams. Jiems nežinia kodėl ima atrodyti, kad be jų globos valstybei grės neišvengiama katastrofa.

Trys revoliucijos

Pasaulis jau seniai įpratęs, kad arabų pasaulį valdantys monarchai ir per karinius perversmus į valdžią atėję prezidentai yra beveik nepajudinami. Jų režimus galima toleruoti tol, kol jie užtikrina taip visų dievinamą stabilumą. Apie gyventojus tiesiog pamirštama. Jais paprastai rūpinasi saugumo policija ir armija.

Tačiau pastarojo meto įvykiai parodė, kad ir arabų šalyse žmonių kantrybė gali išsekti. Revoliuciją Tunise įžiebė vienas vienintelis incidentas - susidegino bedarbis, kuriam valdžia uždraudė gatvėje prekiauti daržovėmis (suprask, kasos aparato neturėjo). O netrukus viskas baigėsi tuo, kad prezidentas Ben Ali pabėgo iš šalies.

Maisto kainų šoktelėjimas įplieskė masines riaušes Alžyre, kur valdžia išsilaikė, bet nuo šiol gyvens nuolat baimindamasi sukilimo.

Abiejose šalyse riaušes pradėjo ne politinės jėgos, jos kilo spontaniškai. Ta pati situacija susiklostė ir Egipte, kur minia vijo į šalį opozicinių partijų aktyvistus, mėginusius skanduoti partinius šūkius.

Oportunistai

Žinoma, partijos niekur nedingo. Jos iki šiol mėgina patraukti savo pusėn kuo daugiau demonstrantų. Kiekviena iš jų nori valdyti šalį, kai H.Mubarakas pasitrauks, tuo beveik niekas neabejoja. Bėda ta, kad šios partijos labai silpnos - H.Mubarako slaptosios policijos nuopelnas, - o jų lyderiai vietoj to, kad vienytų jėgas, ėmė svajoti, kaip gražiai kiekvienas jų atrodys prezidento kėdėje.

Kaip gudriausias pasirodė daugiausia narių turintis opozicinis judėjimas "Musulmonų brolija". Ši oficialiai uždrausta islamistinė organizacija taktiškai laukė ir "nelindo į akis" protestuotojams. Įsilieti į procesą islamistai nusprendė tik tada, kai H.Mubarakas pakvietė opoziciją prie derybų stalo. Daugelis ekspertų mano, kad būtent "Musulmonų brolija" turi potencialą perimti valdžią Egipte.

Ką tai duotų šaliai? Irano tipo teokratinę valdžią ir šariato įstatymus vietoj Konstitucijos. Radikalai net puoselėja mintį atkurti Egipte kalifatą - kadaise nuverstą monarchiją. Paradoksalu, bet viso to jie gali pasiekti beveik nepajudinę nė piršto, tik laiku iškėlę savo vėliavą virš protestuotojų minios.

Nauja era?

Tarptautinė bendruomenė atrodo nustebusi ir šokiruota. Niekas nežino, kaip elgtis esant tokiai situacijai. Viena vertus, reikia pripažinti, kad pastarieji neramumai - pats tikriausias vox populi, tačiau tuo pat metu labai jau grėsmingai atrodo ir islamistų atėjimo į valdžią galimybė. JAV prezidentas Barackas Obama pademonstravo neįtikimus diplomatinius gebėjimus - iš esmės pareiškė paramą abiem konflikto šalims. Europa kaip visada apskritai neturi ko pasakyti, išskyrus tai, kad apgailestauja dėl aukų.

Vienaip ar kitaip, visiems teks pripažinti, kad arabų pasaulis jau nebebus toks stabilus ir patogus kaip anksčiau. Teks skaitytis ne tik su kalifų interesais, bet ir su jų valdiniais.

Net jei įvyktų stebuklas ir H.Mubarakas išliktų valdžioje, revoliucijos Tunise, Alžyre ir Egipte parodė, kad arabų pasaulis keičiasi. Tiesą sakant, H.Mubarako režimas niekuo ne blogesnis už daugumą arabų šalių valdytojų. Todėl revoliucija Egipte - labai rimtas signalas visiems panašiems regiono prezidentams ir karaliams, pirmiausia - Saudo Arabijai ir Jemenui. Apskritai, pastarieji įvykiai Šiaurės Afrikoje gali būti vertinami kaip įspėjimas visoms pasaulio vyriausybėms, kad net ir pačių klusniausių piliečių kantrybė nėra begalinė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"