TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Burkinių draudimas skaldo Prancūziją

2016 08 23 6:00
Bauda už burkinių draudimo nepaisymą - 38 eurai. theguardian.com nuotrauka

Praeitą savaitę keletas Prancūzijos kurortų priėmė visą kūną ir plaukus dengiančių musulmonėms skirtų maudymosi kostiumų – burkinių – draudimą. Merai tvirtino, kad šis žingsnis – tai kova su moterų pavergimu ir atsakas religiniam ekstremizmui. Tačiau kai kurie ekspertai teigia, jog tokia retorika politikai siekia užsitikrinti į kraštutinę dešinę linkstančių rinkėjų balsus.

Prancūzijos šiaurinėje pakrantėje esančios La Touqet komunos konservatyvių pažiūrų vadovas Danielis Fasquelle prisipažino, kad, jo žiniomis, nė viena moteris šiame kurortiniame mieste niekada nebuvo pastebėta vilkinti burkinę. Tačiau tai nesustabdė mero siekio uždrausti šį kūną ir plaukus dengiantį maudymosi kostiumą. Remiantis laikraščiu „The Guardian“, jau penkiolika Prancūzijos kurortų yra priėmę tokį sprendimą, tarp jų – ir Kanai. Šiame mieste už draudimo pažeidimą trims moterims buvo skirtos baudos po 38 eurus.

Nors kostiumas nėra itin populiarus tarp maždaug 5 mln. šalies musulmonų, šią vasarą burkinės tapo vienu daugiausia diskusijų keliančių klausimų Prancūzijoje.

Prieštarauja Prancūzijos vertybėms

Palaikantieji burkinių draudimą šį apdarą priešpriešina sekuliarioms Prancūzijos vertybėms ir tvirtina, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Uždrausdamas burkines D. Fasquelle aiškino, jog šis sprendimas yra pasipriešinimas „moterų pavergimui“, taip pat atsakas „ekstremizmui ir terorizmui“.

Artėjant kitų metų pavasarį vyksiantiems prezidento rinkimams ir šaliai bandant atsigauti po islamo ekstremistų surengtų teroro atakų, visų pažiūrų politikai, siekdami pabrėžti savo įsipareigojimą sekuliarioms vertybėms, įsitraukia į debatus apie burkines.

La Touqet mero žingsnis ypač politiškas. Šios savaitės pabaigoje mieste vyks jaunųjų respublikonų suvažiavimas. Renginyje, kaip spėjama, apsilankys ir ankstesnis šalies prezidentas respublikonas Nicolas Sarkozy. Vakar jis pranešė apie savo kandidatūrą vėl vadovauti valstybei.

Praėjusią savaitę vienam Prancūzijos miestui po kito įvedant burkinių draudimą šalies premjeras Manuelis Vallsas pareiškė pritariantis šiems sprendimams. Duodamas interviu laikraščiui „La Provance“ vyriausybės vadovas sakė, kad visoje šalyje burkinių neuždraus, tačiau jų dėvėjimas leidžia suprasti, jog moterys yra „netyros“. Tai, anot M. Vallso, „archajiška vizija, nesuderinama su Prancūzijos vertybėmis“.

Šeimos ir moterų teisių ministrė Laurence Rossignol radijui „Europe 1“ teigė, jog „burkinės nėra vien nauja maudymosi kostiumų linija“, tai dalis „socialinio projekto, kurio tikslas – uždengti ir paslėpti moterų kūnus“.

AFP/Scanpix nuotrauka

Populiarėja kraštutinė dešinė

Tulūzos universiteto dėstytojos Rim-Sarah Alouane, kuri domisi musulmoniškų apdarų klausimais Prancūzijoje, manymu, tokia stipri tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų politikų retorika neatsiejama nuo kraštutinės dešinės partijų populiarėjimo ir artėjančių prezidento rinkimų.

Naujausios apklausos rodo, kad kraštutinės dešinės Nacionalinio fronto kandidatė Marie Le Pen pateks į antrąjį prezidento rinkimų etapą. „Tradicinės partijos yra išsigandusios dėl kraštutinės dešinės partijų populiarėjimo Prancūzijoje, todėl, naudodamosi burkinių klausimu, siekia pelnyti keletą taškų“, – dėstė R. S. Alouane.

M. Le Pen praėjusią savaitę irgi pareiškė remianti šio apdaro draudimą. „Diskutuojama dėl Prancūzijos sielos... Prancūzija neužrakina moters kūno, neslepia pusės savo gyventojų“, – savo tinklaraštyje rašė politikė.

Musulmonių kūnas ir jo atvirumo/uždarumo klausimas ne pirmą sykį tampa politinių diskusijų objektu. Tačiau jos vyksta paprastai neatsižvelgiant į pačių moterų poziciją. „Financial Times“ kalbinta Ndella Paye yra Prancūzijos musulmonė, kuri dažnai vilki burkinę. Ji vadina save „radikalia feministe“ ir priklauso lobistų grupei „Mamans Toutes Egales“, kuri kovoja su diskriminacija, nukreipta prieš musulmones.

N. Paye žodžiais, „musulmonės moterys pamažu stumiamos atgal į uždaras patalpas, iš kurių joms sudėtinga integruotis į prancūzų visuomenę“. Esą po radikalių islamistų įvykdytų teroro atakų musulmonams Prancūzijoje „itin sunku kvėpuoti“.

Praeitą savaitę administracinis teismas palaikė Kanų mero įvestą draudimą. Sprendime pažymima: „Nepaprastosios padėties sąlygomis ir po neseniai įvykdytos islamistinės atakos Nicoje ryškių religinių ženklų nešiojimas gali sukelti ar padidinti įtampą.“

Tačiau Prancūzijos kolektyvas prieš islamofobiją (CCIF) praėjusią savaitę dėl uždraustų burkinių pateikė skundą Prancūzijos aukščiausiajam administraciniam teismui. Jis sprendimą dėl draudimų teisėtumo turėtų priimti artimoje ateityje.

Tradicija drausti

Burkinė yra tik naujausias musulmoniškas apdaras, kurį siekia uždrausti Prancūzija. Jau ne vieną dešimtmetyje šalyje vyksta debatai dėl religijos vaidmens viešosiose erdvėse.

Nuo 2004 metų Prancūzijos valstybinėse mokyklose draudžiama nešioti bet kokius aiškiai matomus religinius simbolius, taigi ir hidžabus bei kitus musulmoniškus galvos apdangalus. 2010-aisiais Prancūzija tapo pirmąja Europos valstybe, įvedusia veidą slepiančių apdangalų draudimą viešose vietose.

Dabar šis klausimas svarstomas ir Vokietijoje. Praeitą savaitę šalies vidaus reikalų ministras Thomasas de Maiziere'as pabrėžė pritariantis pasiūlymui iš dalies uždrausti viešosiose erdvėse nešioti veidą slepiančius musulmoniškus apdangalus. Manoma, Vokietijos parlamentas šį sprendimą patvirtins.

Visiškas burkų ir nikabų draudimas:

Prancūzijoje nuo 2010 metų.

Belgijoje nuo 2011-ųjų.

Čade nuo 2015 metų.

Kamerūne, 5-iose provincijoje, nuo 2015 metų.

Difos departamente, Nigerijoje, nuo 2015-ųjų.

Brazavilyje, Konge, nuo 2015-ųjų.

Tičino kantone, Šveicarijoje, nuo šių metų.

Dalinis burkų ir nikabų draudimas

Nyderlanduose: moterys negali dengtis veidų mokyklose, ligoninėse ir viešajame transporte

Novaros mieste, Italijoje: moterims nuo 2010 metų draudžiama dengtis veidą, tačiau jokios baudų sistemos nėra.

Kai kuriose Katalonijos dalyse, Ispanijoje: 2013 metais šalies Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą, pagal kurį draudimas nešioti veidą slepiančius apdangalus buvo panaikintas. Tačiau kai kurie regionai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, ir jis 2014-aisiais leido tokius draudimus.

Turkija: visiškas draudimas buvo panaikintas 2013 metais. Dabar moterims tik draudžiama dėvėti tokius drabužius, jeigu jos dirba teismų sistemoje, kariuomenėje ir policijoje.

Apie hidžabą

Išvertus iš arabų kalbos žodis „hidžabas“ reiškia užuolaidą. Tai musulmonių moterų nešiojamas plaukus, ausis, kaklą dengiantis galvos apdangalas. Šis žodis taip pat gali reikšti religinį kodą, nurodantį vyrams ir moterims rengtis kukliai. Korane nėra griežtai apibrėžta, ką ir kaip konkrečiai moterys turėtų dengti. Todėl skirtingose šalyse jos dėvi skirtingus apdangalus.

1. Hidžabas – dažniausiai Vakaruose nešiojamas musulmoniškas galvos apdangalas.

2. Čadra – nedidelis apsiaustas, kuris dengia galvą ir viršutinę kūno dalį, o veidas paliekamas atviras. Čadrą dažniausiai dėvi iš Irano kilusios moterys.

3. Nikabas – visą kūną apgaubiantis ir paprastai juodas viršutinis moteriškas drabužis, kuriame paliktas tik siauras plyšelis akims. Jį vilki konservatyvios musulmonės, kilusios daugiausia iš Arabijos pusiasalio šalių.

4. Burka – visą kūną nuo galvos iki kulkšnių dengiantis vienspalvis (populiariausia – žydra spalva) berankovis moteriškas drabužis, turintis retos medžiagos „langelį“ akių aukštyje. Jis dėvimas Pakistane ir Afganistane gyvenančių puštūnių. Europoje tokius apdarus vilkinčių moterų beveik nematyti.

telegraph.co.uk nuotrauka

Šaltinis: telegraph.co.uk

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"