TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Būsimieji Lenkijos partizanai

2015 01 08 6:00
Lenkijos kariuomenė glaudžiai bendradarbiauja su šalies sukarintomis organizacijomis: tiekia joms uniformas ir rengia mokymus. wojsko-polskie.pl nuotrauka

Ekspertų teigimu, Lenkijos kariuomenė šiuo metu nebūtų pajėgi pasipriešinti Rusijos agresijai. Varšuva jau pradėjo vykdyti didelio masto persiginklavimo programą - vieną didžiausių NATO šalyse. Tačiau kol ji bus įgyvendinta, lenkai buriasi į sukarintas organizacijas ir žada tęsti partizaninės Armijos Krajovos veiklą.

Viena didžiausių Lenkijos sukarintų organizacijų, siekiančių duoti atsaką Rusijos pajėgoms atakos atveju, yra Šaulių sąjunga Strzelec. Pagrindinė jos būstinė įsikūrusi simbolinėje vietoje – viename iš nedaugelio likusių prieškarinių sostinės dangoraižių. Per 1944 metų Varšuvos sukilimą kovotojai iš Lenkijos pogrindžio Armijos Krajovos – vienų didžiausių partizanų pajėgų Europoje – 18 dienų kovojo, kad atgautų šį pastatą iš Vokietijos karių. Jame partizanai išsilaikė, kol buvo galutinai numalšintas du mėnesius trukęs sukilimas.

Lenkijos šaulių sąjunga įkurta dar 1910 metais. Savo veiklą ji vėl atgaivino žlugus Sovietų Sąjungai, 1991-aisiais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą organizacija parengė daugiau nei 8 tūkst. karių ir galiausiai suformavo Lenkijos karinių pajėgų padalinį.

Tarpukariu Lenkijos šaulių sąjunga daugiausia veikė kaimuose. Čia skurdžiau gyvenantiems jaunuoliams organizacija siūlė lankyti gimnastikos ir skaitymo pamokas, taip pat mokė apginti šalį, jei iškiltų pavojus. Sąjunga labai išsiplėtė, turėjo 3 tūkst. padalinių įvairiuose šalies regionuose. Organizacija net steigė savo bibliotekas, skaityklas, būrė žmones į chorus, orkestrus, jai priklausė keli sporto stadionai.

Armijos Krajovos sekėjai

"The Economist" apžvalgininkai praneša, kad dabar Šaulių sąjunga ruošiasi pavojams, kuriuos gali kelti vis labiau nenuspėjama Rusija. Organizacijos vadovas Marcinas Waszczukas sako tęsiantis Armijos Krajovos pradėtus darbus. Jo tikslas yra visoje šalyje sukurti pėstininkų padalinius, kurie invazijos metu galėtų toliau kautis, jeigu Lenkijos kariuomenė būtų sutriuškinta.

Praėjusių metų gruodžio pradžioje Lenkijos gynybos ministerija atnaujino nacionalinės gynybos programą, į kurią įtraukė ir glaudesnį šalies kariuomenės bei neformalių sukarintų darinių bendradarbiavimą. Šioms organizacijoms Lenkijos karinės pajėgos tiekia perteklines uniformas ir rengia įvairius mokymus. Vien Šaulių sąjungą šiuo metu sudaro apie 5 tūkst. narių. Organizacijos veikla domisi ir ją palaiko dar keli šimtai tūkstančių civilių lenkų, įskaitant ir karų rekonstrukcijų entuziastus, dalyvaujančius įvairių istorinių mūšių inscenizacijose.

Vienas pagrindinių naujos karinės Lenkijos strategijos aspektų - karinės jėgos struktūrų sutelkimas rytiniame šalies pakraštyje. Tai dar vadinama Komorowskio doktrina. Bronislawas Komorowskis, Lenkijos prezidentas, paragino kariuomenės vadovus daugiau dėmesio skirti teritorinei gynybai ir mažiau užsienio misijoms, pavyzdžiui, Afganistane ar Irake.

Nors mintis, kad pavyks atgaivinti vieną didžiausių Europos istorijoje partizaninių judėjimų, atrodo mažai tikėtina, saugumo ekspertai baiminasi, kad Lenkijos kariuomenė, vis dar naudojanti pasenusią sovietinės eros ginkluotę, nesugebėtų atlaikyti Rusijos atakos.

Nepriklausomos gynybos ir saugumo ekspertų grupė Kazimierzo Pulaskio fondas neseniai parengė išsamią Lenkijos kariuomenės apžvalgą. Grupės prezidentas Zbigniewas Pisarskis mano, kad Lenkijos armija tikrai nėra pasirengusi atremti Rusijos pajėgų. Jis sutinka, kad Rusijos ataka mažai galima, tačiau dėl šios šalies veiksmų Ukrainoje toks scenarijus tapo labiau tikėtinas.

Šalies saugumas - pačių lenkų reikalas

Nerimaudama dėl augančių Kremliaus ambicijų Varšuva jau pradėjo vykdyti apie 30 mlrd. dolerių kainuosiančią ir apie dešimtmetį truksiančią persiginklavimo programą – vieną iš ambicingiausių visoje NATO. Gruodžio pradžioje kariuomenė iš Jungtinių Valstijų jau įsigijo 40 ilgojo nuotolio raketų už 250 mln. dolerių. Šiuo metu tai moderniausia Lenkijos kariuomenės technika. Raketos bus pristatytos šiais metais, o 2017-aisiais bus parengtos naudoti. Pareigūnai tikisi, kad jos padės atbaidyti Kremlių nuo galimos agresijos.

Jau 2022-aisiais šalis tikisi turėti šiuolaikinės priešraketinės gynybos technikos, taip pat modernių sraigtasparnių, tankų, šarvuočių, artilerijos ir didesnį laivyną. Gynybai Lenkija išleidžia 1,95 proc. bendrojo vidaus produkto (tai vienas didžiausių procentų NATO) ir yra įsipareigojusi padidinti išlaidas iki 2 procentų.

Tačiau kol persiginklavimo programa bus įvykdyta, Lenkija lieka pažeidžiama. Dabartinis planas – atlaikyti ataką, kol į pagalbą atskubės NATO sąjungininkai. Šaulių sąjungos vadovui tai kelia nerimą. Jis primena, kad panašios taktikos Varšuva laikėsi ir 1939 metais, kai stengėsi gana ilgai atsilaikyti prieš vokiečius, kol į konfliktą įsitrauks prancūzai su britais. Tada lenkai pagalbos taip ir nesulaukė, o kovą pogrindyje perėmė partizanų judėjimas. Pasak M. Waszczuko, geriausia gynyba yra pasikliauti tik savimi.

Nors NATO nuolat tikina, kad sąjungininkai pasirengę ginti rytines Aljanso šalis, panašios nuomonės laikosi ir Kazimierzo Pulaskio fondo ekspertai. Jie sutinka, kad narystė NATO ir ES labai pagerino Lenkijos geopolitinę situaciją, bet šalies saugumo nereiktų laikyti savaime suprantamu dalyku. Tai įrodė ir Rusijos veiksmai Ukrainoje. Apžvalgoje teigiama, kad tendencijos NATO ir ES taip pat kelia nerimą: JAV stengiasi vis labiau atsiriboti nuo Europos, pati Lenkija vis mažiau išleidžia savo gynybos reikmėms, o ES narėms sunkiai sekasi rasti bendrą sprendimą net pačiais svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui, kaip reiktų reaguoti į agresyvią Rusijos užsienio politiką. Dėl šių priežasčių, ekspertų manymu, Lenkijos saugumas visų pirma turėtų būti pačių lenkų reikalas.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"