TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Būti ar nebūti euro zonai

2010 07 21 0:00
Pasigirsta balsų, kad silpnosioms euro zonos narėms būtų sveika grįžti prie savo nacionalinių pinigų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vieni ekspertai mano, kad euro zonos taisyklės dar ilgus dešimtmečius pasmerks Europą lėtam ekonomikos atsigavimui. Kiti tikina, jog be euro Europa apskritai neatremtų krizės.

Euro zonos subyrėjimas duotų stiprią paskatą augti ekonomikai Europoje. Britų tyrimų kompanijos "Capital Economics" ekspertai mano, jog bendrų Europos pinigų sąjungos likvidavimas būtų naudingas tiek stiprioms, tiek silpnoms jos narėms. Silpnąsias išgelbėtų nuo dešimtmečiais gresiančios depresijos bei defliacijos. Euro zonos subyrėjimas tikrai nebūtų jokia katastrofa, kuri sukeltų chaosą. Priešingai - grįžimas prie nacionalinių valiutų leistų Europai išsiveržti iš labai ilgo ir labai lėto augimo tempo.

Viena didžiausių problemų - Vokietija, atsisakanti didinti vidaus vartojimą, kuris paskatintų silpnesnių ir labiau skolų prispaustų rinkų, tokių kaip Graikijos ir Portugalijos, augimą.

"Euro zona, kurioje Vokietija yra viena svarbiausių šalių, veikia kaip sistema, linkusi į defliaciją. Visa prisitaikymo našta krinta ant deficitą turinčių šalių, kurios įpareigotos imtis griežtų defliacinių veiksmų. Kol euro zonos šalys žais pagal šias taisykles, nėra jokios alternatyvos ilgiems ekonominių sunkumų metams", - sakė "Capital Economics" ekspertas Christopheris Smallwoodas.

Žlugimas tik į naudą

Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija buvo priverstos imtis labai griežtų taupymo priemonių, kad sumažintų savo biudžetų deficitą ir paskatintų augimą, grindžiamą eksportu. Ch.Smallwoodas, buvęs "Barclays" ekonomikos patarėjas, mano, kad šioms šalims ir dar taip pat Italijai geriau būtų buvę nebūti euro zonoje. Tuomet jų pinigai būtų nuvertėję ir būtų atkurtas šių šalių konkurencingumas, prarastas įsivedus eurą. Nuo pat pradžių silpnesnės euro zonos narės kentėjo dėl kainų didėjimo, o kitos, tokios kaip Vokietija, mažino jų konkurencingumą. Nuo 1999 metų Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos konkurencingumas, palyginti su Vokietijos, krito tris kartus.

Atsisakiusi bendrų pinigų, laimėtų ir Vokietija. Jei būtų atkurta Vokietijos markė, šalis sustiprėtų. Didžiulis teigiamas užsienio prekybos balansas, iš kurio vokiečių vartotojai negauna jokios naudos, pavirstų valstybės ir vartotojų išlaidų didėjimu. Vokiečių šeimų gyvenimo lygis kiltų.

Jei bendri pinigai nebus likviduoti, eurą įsivedusios valstybės negalės grįžti į normalų ekonomikos ciklą.

"Tai geriausia išeitis Europai. Dėl sveikos ateities ekonomikos ir Europos Sąjungos sėkmės euro zona turi būti panaikinta", - įsitikinęs Ch.Smallwoodas. Dauguma ekonomistų sutinka, kad pastaraisiais mėnesiais bendrų pinigų sąjungos subyrėjimas tapo tikėtinas kaip niekada nuo euro įsivedimo.

Kiekviena devalvacija - katastrofa

Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Savo kūdikį atkakliai gina praėjusio dešimtmečio Vokietijos finansų ministras Theo Waigelis, vienas euro kūrėjų ir Vokietijos markės duobkasių. Rinkoms vis labiau spaudžiant euro zonos šalis, jis tvirtina, kad "euro krizė" tėra žiniasklaidos ir nepraustaburnių politikų keliama isterija.

"Mes turėjome didelę krizę 1992 ir 1993 metais, - sako jis. - Centriniai bankai turėjo surinkti 300 mlrd. dolerių, kad įsikištų į kitas valstybes, o "Bundesbank" suteikė kitiems centriniams bankams Europoje 95 mlrd. markių. Niekas negali sakyti, kad anksčiau nebuvo krizių. Tačiau sugebėjome neskalambyti apie tai ant kiekvieno kampo kiekvieną dieną. Sugebėjome veikti tyliai."

O tiems, kurie norėtų sugrąžinti markę, T.Waigelis atkerta: "Tai nerealistiška." Jo nuomone, jei Vokietija dabar turėtų markę, jos padėtis būtų tokia pati kaip 1995 metais, kai Vokietijos markė buvo stipriausia valiuta, tačiau ekonomika nustojo augti ir kraštas prarado milijoną darbo vietų.

Ar euras naudingas tokioms valstybėms kaip Graikija ir Ispanija? "Žinoma, - neabejoja T.Waigelis. - Jis joms tarsi skėtis. Jei ne euras, jos turėtų devalvuoti savo pinigus. Kiekviena devalvacija joms buvo katastrofa."

Kalbas apie pavojų, kad euro zona gali subyrėti, jis vadina "isterija spaudoje". T.Waigelio manymu, šalys, tarp jų ir Vokietija, privalo paaiškinti žmonėms, jog ateinančius 10-15 metų svarbiausia problema bus mažinti deficitą ir skolas. Jei žmonės nebus pasirengę sutikti su šiomis priemonėmis, jų kraštas turės palikti euro zoną.

"Jokios alternatyvos nėra. Išspręsti pasaulinę finansų krizę, turint 20 ar 30 valiutų, Europoje būtų neįmanoma. Mano senas draugas Henry Kissingeris yra juokais klausęs: "Koks Europos telefono numeris?" Finansams tokį numerį mes turime. Tai - Jeano Claude'o Trichet, Europos centrinio banko Frankfurte vadovo, telefonas. Ir jis puikiai atlieka savo darbą pagal geriausias ankstesnių laikų Vokietijos centrinio banko tradicijas", - įsitikinęs T.Waigelis, vienas Europos bendrų pinigų autorių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"