TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Būti ar nebūti euro zonoje

2012 06 18 5:29

Tokia dilema vakar kankino graikus, kurie ėjo balsuoti į parlamento rinkimus. Gali būti, kad nė vienai partijai nepavykus surinkti tiek balsų, kiek reikia daugumai parlamente, laukia įtemptos derybos dėl vyriausybės ir nesutarimai dėl tarptautinių finansinio gelbėjimo sąlygų.

Vakar į rinkimus graikai žygiavo kiek pakylėto ūpo: šeštadienio vakarą Europos futbolo čempionate jų rinktinė įveikė Rusiją 1:0 ir iškopė į ketvirtfinalį.

Tuo metu nacionalinėje arenoje pagrindinėmis varžovėmis laikomos konservatorių Naujosios demokratijos partija, vadovaujama 61 metų konservatoriaus Antonio Samaraso, ir radikalių kairiųjų partija "Syriza", kuriai vadovauja 37-erių Alexis Tsiprasas. Visuomenės nuomonės apklausos atskleidžia, kad šios dvi partijos rungiasi petys į petį.

Antri parlamento rinkimai vos per šešias savaites ne vieną jautrų europietį, sunerimusias rinkas ir besipiktinančius vokiečius privertė pagalvoti: "Ir vėl tie prakeikti graikai..." Lyg to būtų negana, ekonomistai prognozavo įvairiausių rinkimų pasekmių: esą išsirinkę netinkamus lyderius graikai baigs savo liūdną egzistavimą euro zonoje, kartu su savimi į pragaro ratus nusitemps Ispaniją, kurios tarptautiniai kreditų reitingai blogėja, o skolinimosi sąnaudos siekia rekordines aukštumas.

Per visą savo istoriją graikai dar nėra patyrę tokio didelio išorės spaudimo nebalsuoti už radikaliąją kairiąją. Daugelis graikų tokius raginimus laiko užsienio kišimusi.

Net jei lyderiais ir taps "tie", vyriausybė, ekspertų manymu, ištvers tik kelis mėnesius, nes ją ant menčių paguldys nepakeliamų užduočių našta.

Per šias savaites kaustomi nerimo dėl ateities graikai visiškai sustabdė krašto ekonomiką. Jie nustojo mokėti už savo sąskaitas, iš bankų atsiima indėlius. Po gegužės 6 dienos rinkimų Graikijos gyventojai per bankomatus išsiėmė 700-800 mln. eurų, sujudimas prie jų pastebėtas ir prieš šį savaitgalį, tik ne toks didelis.

Tradicija ar radikalai

Po gegužės 6 dienos rinkėjų pyktis kiek atslūgo. Parama tradicinėms politinėms partijoms vėl išaugo, matyt, graikai vis aiškiau ima suvokti, kokia didelė katastrofa jų laukia. Patys didžiausi optimistai tikisi, kad naujajai vyriausybei, kuriai bus patikėta misija padaryti viską, kad kraštas liktų euro zonoje, pasiseks susitarti su kreditoriais. Sugrįžtų rinkų pasitikėjimas, kuris praverstų, kai biudžeto dydis vieną kartą viršys skolas. 

Prieš šešias savaites rinkimuose graikai antrąją vietą dovanojo išsišokėlei "Syriza". Įvairaus plauko kairiųjų sambūriui vadovaujantis A.Tsiprasas žada neįmanoma: Graikijai nereikės paklusti tarptautinių partnerių reikalavimams dar labiau susiveržti diržus ir drauge ji galės likti euro zonoje. Tokia retorika traukia ir socialistų partijos PASOK šalininkus, ir komunistus.

"Syriza" tikina, neva Europos Sąjunga (ES) tik blefuoja, grasindama nutraukti Graikijai paramą. 2010 metais įsiskolinęs kraštas gavo 110 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą, o pernai - 130 mlrd. eurų. 37-erių "Syriza" lyderis siūlo nutraukti visas šias sutartis, paversti jas "istorija" ir viską pradėti nuo pradžių.

A.Tsipraso pažadai nacionalizuoti bankus ir atkurti sumažintą biudžetą privertė tarptautinę bendruomenę ir rinkas jį lyginti su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu. Antikapitalistinė retorika atstumia ir dalį graikų, kuriuos apžvalgininkai perspėja, kad aptikusi tuščius valstybės fondus vyriausybės postus išsidalijusi "Syriza" po rinkimų ilgai negyvuotų.

Mokėti ar vogti

Tarp "Syriza" šalininkų nemažai tokių, kurie nemano padarę kažką bloga ir nejaučia, kad ką nors praras, jei pasipriešins Briuselio ir Berlyno valiai.

Atmosferą kaitina ir neatsakingi aukštas pareigas einančių pareigūnų pareiškimai. Pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde birželio pradžioje pareiškė, kad graikai per ilgai vengė mokėti mokesčius ir gyveno aukščiau galimybių.

Tam tikra prasme šie žodžiai nenuginčijami - Graikijos vyriausybė iš tiesų melavo apie skolų dydį ir nacionalinį deficitą. Tačiau vidurinės klasės piliečiai kasmet valstybės biudžetui sumoka 25-40 proc. savo pajamų. Juos stebina toks Europos požiūris ir piktina savi tautiečiai - gydytojai, advokatai ir verslininkai, pagarsėję mokesčių vengimu. Visa Graikijos ekonomika vertinama 215 mlrd. eurų, kasmet "privilegijuotieji" nusuka apie 45 mlrd. eurų mokesčių. 

Korumpuotų pareigūnų įžūlus elgesys taip pat bado akis. Ypač graikus sukrėtė garsaus socialisto Akis Tsohatzopoulos areštas balandžio mėnesį. 72-ejų politikas tapo visų korumpuotų politikų simboliu - jis apkaltintas kyšių ėmimu, pinigų plovimu, nekilnojamojo turto machinacijomis. Kai paaiškėjo, kad jo perpus jaunesnė antroji žmona užuolaidų strypams išleido 20 tūkst. eurų, graikų įsiūčiui nebuvo ribų.

"Aš praradau visas savo santaupas, o tokie kaip A.Tsohatzopoulos ėmė kyšius, nemokėjo mokesčių. Ir jūs dar norite, kad balsuočiau už PASOK?" - retoriškai klausė 71-erių pensininkas Dimitrios Panagioutou, kurio pensija per krizę sumažėjo trečdaliu.

Drachma ar euras

Derybos dėl dar griežtesnių taupymo sąlygų būtų sudėtingos ne tik dėl politinių batalijų. Graikai gali tikėtis tam tikrų nuolaidų manevruojant fiskalinėje politikoje, tačiau europiečiai greičiausiai neduotų daugiau pinigų ir reikalautų greitų struktūrinių reformų. Bankų problemos Ispanijoje, Kipro dejonės ir nerimas dėl Italijos reiškia ir tai, kad Graikija nebėra viena rakštis, kankinanti visą euro zoną. 

Graikijos bankai laukia naujosios vyriausybės, kuri įgyvendintų suplanuotą rekapitalizaciją. Indėliai mažėja, blogų paskolų daugėja. Verslas vis rečiau prašo paskolinti, nes rizika patirti krachą yra perdėm didelė.

Kaip velnias kryžiaus visi bijo, kad grįš drachma. Tai reikštų ne tik staigų valiutų nuvertėjimą, bet ir galimą bankų griūtį, kai išsigandę graikai imtų masiškai tuštinti savo sąskaitas. Ekonomistai pataria, kad vyriausybė, jei priimtų sprendimą eurą keisti drachma, turėtų visus pasiruošimo darbus, pavyzdžiui, banknotų spausdinimą, atlikti slapta, o žinią apie valiutų kaitą paskelbti savaitgalį ar šventinę dieną, kai nedirba finansinės institucijos.

"The Economist", BBC, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"