TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Būtina bendra energijos rinka

Be veikiančios Europos Sąjungos energijos vidaus rinkos vartotojams teks mokėti už energiją brangiau.

Pats metas apie tai rašyti lapkritį, kai naktys ilgėja, o dienos darosi vis tamsesnės. Visoje Europoje įjungiami radiatoriai, o vakarais ir rytais uždegamos lempos. Gaunamos sąskaitos už sunaudotą energiją verčia stebėtis, kodėl Europoje tokios skirtingos kainos - vienur visada didelės, kitur jos vis kyla, dar kitur neįtikėtinai mažos.

ES valstybės buvo susitarusios, kad iki 2014 metų būtina baigti kurti energijos vidaus rinką, bet iki šiol nedaug kas padaryta. Kodėl Europai geriau turėti vieną bendrą rinką nei 27 atskiras nacionalines rinkas? Ogi todėl, kad tinkamai veikianti energijos rinka skatins konkurenciją ir stabdys energijos brangimą tiek vartotojams, tiek verslui.

Šių dviejų reiškinių sąsają rodo paprastas pavyzdys: didmeninė elektros energijos kaina kilo ne taip smarkiai kaip importuojamo kuro, iš kurio gaminama energija. Pastaraisiais metais naftos kaina kasmet padidėdavo 14 proc., dujų - beveik 10, anglies - 8 procentais, o didmeninė elektros energijos kaina Europos Sąjungoje ūgtelėjo gerokai mažiau - tik 3,4 procento. Taip atsitiko dėl išaugusios prekybos su kaimyninėmis ES šalimis ir rinkos integracijos. Tačiau šis procesas nėra baigtas, o energijos vidaus rinkos teisės aktai derinami labai lėtai.

Rinka savaime netampa atvira ir integruota - tam būtini veiksmingai įgyvendinami teisės aktai. Europos Komisija turi dėti nemažai pastangų, kad valstybės narės priimtų reikiamus įstatymus, nes energetikos klausimai negali būti laikomi išimtiniu pačių valstybių reikalu. Integruojant elektros energijos ir dujų rinkas, įvykiai vienoje ES valstybėje būtinai veikia ir kitą.

Kokį poveikį pajus vartotojas? Mes užtikrinsime, kad teisės aktuose įtvirtintos vartotojų teisės atsispindėtų nacionaliniuose įstatymuose ir kad visi rinkos dalyviai jų laikytųsi. Vartotojas turi teisę gauti informaciją ir turėti galimybę pakeisti vieną tiekėją kitu per tris savaites ir be jokių papildomų išlaidų. Nepaprastai svarbu, kad žmonės tai žinotų. Eenergetikos bendrovės privalo informuoti vartotojus apie jų teises, o Europos Komisija įsipareigoja sukurti interneto svetainę, kurioje bus skelbiama tam skirta praktinė informacija.

Tačiau reikia žvelgti ir į ateitį. Rytdienos energetikos sistema ir jos pertvarkymas į mažai išmetančią anglies dvideginio į atmosferą kelia daug iššūkių. Energija iš atsinaujinančių šaltinių ypatinga tuo, kad neįmanoma užtikrinti nepertraukiamo saulės ar vėjo energijos tiekimo. Dar reikia turėti ir atsarginį šaltinį - pavyzdžiui, iš dujų gaminamą energiją.

Kai kurios ES narės kuria vadinamuosius pajėgumo mechanizmus, kad taip galėtų patenkinti savą nacionalinį energijos poreikį. Tačiau veikiant pavieniui galima gerokai permokėti, be to, gali kilti grėsmė visos Europos rinkai. Panaši grėsmė Europos rinkai kils ir tuo atveju, jei valstybės narės subsidijuos savo energetikos sektorių. Vartotojui subsidijuojama energija gali atrodyti patraukli, tačiau faktiškai tai daroma iš jo sumokėtų mokesčių, vadinasi, visais atvejais už suvartotą energiją jis pats sumoka visą kainą. Todėl bendradarbiavimas tarp kaimyninių valstybių energetikos srityje yra puikus pavyzdys, kaip ES sukuria pridėtinę vertę visoms savo narėms.

Žvelgiant plačiau, kuriant energijos vidaus rinką nėra svarbiausia, kad iki 2050 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų sumažintas 80-95 procentais. Energijos vidaus rinka yra svarbi siekiant pagrindinių ES tikslų - ūkio augimo, didesnio užimtumo, pagrindinių energijos poreikių patenkinimo prieinama kaina, tvaraus ribotų išteklių naudojimo. Iš esmės nepakeitus energijos rinkos veikimo Europos energetikos sistema bus mažiau patikima ir brangesnė, sumažės ES konkurencingumas ir gerovė, lėtai mažės ir priklausomybė nuo iškastinio kuro. Investuodami į energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą bei saugojimą, pasitelkdami gamtą tausojančias priemones skatinsime ūkio augimą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos atsigavimą visoje Europoje.

Lapkričio 15 dieną priimtame komunikate dėl vidaus rinkos paaiškinta, kodėl taip svarbu baigti kurti vidaus rinką, o prie jo pridedamame dokumente pateikiama kiekvienai šaliai skirtų konkrečių rekomendacijų, kaip paspartinti šį procesą. Iki 2014 metų reikia nuveikti daug, tačiau sukūrus visos Europos vidaus rinką nauda bus tikrai didelė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"