TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Butų tuštėjimo metas

2008 05 09 0:00
Iš kai kurių Rytų Vokietijos miestų išvykus net penktadaliui darbo jėgos savivaldybės nebegali išlaikyti griūvančių namų infrastruktūros.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ne tik Lietuva dėl emigracijos susiduria su gyventojų mažėjimo problema. Tą patį išgyvena ir buvusios komunistinės Vokietijos miestai, tačiau iškilusias bėdas jie sprendžia visai kitaip - nebijodami eksperimentuoti.

Keisti dalykai vyksta Rytų Vokietijos miestuose. Beveidžiai standartiniai daugiabučiai, likę nuo komunistinių laikų, griaunami. Kai kurie dar stūkso, bet jau be viršutinių aukštų. Gatvėse, kur apleisti daugiabučiai pašalinti, atsivėrusios skylės, it išbyrėję dantys. Miestų planuotojai, paprastai siekiantys statyti kuo daugiau gyvenamųjų namų, gamyklų ir tiesti kelius, susiduria su dviguba demografine krize: iš komunizmo eros atėjusios pramonės žlugimu, dėl kurio darbininkai, ypač jaunos moterys, bėga į Vakarus, ir smarkiai sumažėjusiu gimstamumu.

Prarado penktadalį žmonių.

Per 16 metų nuo Vokietijos suvienijimo 1990-aisiais Saksonijos ir Anhalto žemė, reformacijos ir Rytų Vokietijos chemijos pramonės lopšys, neteko penktadalio iš 2,9 mln. savo gyventojų. Iki 2025-ųjų, manoma, praras dar apie pusę milijono. Kotheną, kuriame Johannas

Sebastianas Bachas sukūrė "Brandenburgo koncertą", paliko tiek daug darbininkų, kad, vietos Statybos departamento atstovų žodžiais, "gyventojų piramidė virto grybu".

Rytiniai Vokietijos miestai suvokia, jog išvengti demografinio nuosmukio nebeįmanoma, todėl siekia įveikti jo padarinius, o kai kurie ieško būdų, kaip "susitraukti" kuo dailiau. Saksonijos ir Anhalto žemė, komunistiniais laikais katastrofiškai stokojusi butų, federalinės valdžios padedama jau nugriovė apie 45 tūkst. namų. Infrastruktūra, kuriai priklausė dabar išmirusios gamyklos ir ištuštėję daugiabučiai, taip pat turi būti išardyta. "Gatvių priežiūra suryja neįtikimai daug pinigų, o ką jau kalbėti apie vandentiekį ir elektros laidus", - burba Klausas Bekierzas, dirbantis Statybos departamente Desau, už pusvalandžio kelio nuo Kotheno.

Desau gyventojų taip pat sumažėjo penktadaliu, iki 76 tūkstančių. "Mes negalime mokėti už infrastruktūrą 100 tūkst. žmonių", - sako jis.

Kur griūva pastatai, kyla sodai

Apleisti kvartalai gąsdina tuos, kurie dar ten liko. Rytiniai Vokietijos miestai stengiasi prisivilioti pramonę, tačiau kapitalas laisvas judėti kur nori; produktyvūs nauji fabrikai įdarbina veikiau šimtus, o ne tūkstančius žmonių, kaip buvo komunistiniais laikais.

Specialistai pripažįsta, kad nežino sėkmės recepto. Galbūt tai ir lemia, jog tokie miestai kaip Desau ir Kothenas imasi gana keistų eksperimentų. Pavyzdžiui, Desau kuria "miesto salas": judrus gyvenimas telkiamas aplink komercinius taškus, tad žalias miestas, kurio tris ketvirtadalius ir taip užima parkai, tampa dar žalesnis.

Desau praeities pėdsakai - nebenaudojamas dešrų rūkyklos kaminas ir gandrų okupuotas pieninės bokštas - išsaugoti. Kai kurios tuščios vietos sudaro iki 400 kvadratinių metrų "sklypus". Juos miestiečiai gali nemokamai naudoti tokiems projektams kaip biologinės masės auginimas degalams gaminti. "Kur griūva pastatai, kyla sodai", - skelbia viltinga afiša.

Miestas išjudino gyventojus

Kothenas balansuoja tarp J.S.Bacho ir Samuelio Hahnemanno, homeopatijos tėvo. Namas, kuriame jis praktikavo savo gydymo metodus XIX amžiaus trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečius, tebestovi kaip muziejus. Apleistame vienuolyne įsikurs homeopatijos biblioteka, o Rytų Vokietijos universitete Kothene netrukus gali būti pradėta dėstyti homeopatija. Miesto mero nuomone, restoranai jau pajuto šių traukos centrų naudą.

Kotheno savivaldybė ėmėsi neįprastų metodų, kad parengtų vienos gatvės gyventojus minčiai, jog būtina nugriauti 15 pastatų. Žmonės buvo išsamiai apklausti, kaip, jų manymu, reikėtų panaudoti atsiradusias naujas erdves. Kad sukeltų aštresnę reakciją, miestas pritemdė gatvės apšvietimą, ryškiai apšviestus paliko tik tuos pastatus, kuriuos buvo nuspręsta paaukoti. Vienas gatvės gyventojas prisipažino, jog tai "sukėlė šoką", tačiau ir įplieskė diskusiją, kurios taip norėjo miesto valdžia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"