TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

C.Monet renesansas

2010 09 23 0:00
Lankytoja žiūrį į C.Monet darbą "Moterys sode".
AFP/Scanpix nuotrauka

Mylimas Amerikoje ir Europoje impresionistų meistras Claude'as Monet ilgą laiką gimtinėje buvo ignoruojamas. Šią savaitę atidaryta jo darbų paroda bandys ištaisyti istorinę klaidą - Grand Palais parodų rūmuose bus galima išvysti per 200 dailininko kūrinių.

Išdidus paryžietis visuomet bjaurėsis Eifelio bokštu ir jį ignoruos. Panašiai prancūzų snobai vertina ir C.Monet (1840-1926), kurį laiko dailiai, bet pernelyg paprastai tapančiu menininku, patinkančiu amerikiečių milijardieriams ir japonų turistams. Tačiau didžiausia C.Monet darbų retrospektyva nuo 1980 metų sulaukė netikėto populiarumo. Iš anksto į parodą jau parduoti 80 tūkst. bilietų. Parodos kuratoriai tikisi, kad per keturis mėnesius iki sausio 24 dienos Grand Palais aplankys mažiausiai 700 tūkst. žmonių.

Parodos tema itin plati ir atskleidžianti visą C.Monet kaip dailininko raidą. Jis pradėjo tapyti perdėm tradicinius peizažus, vėliau paveiksluose ėmė skleistis spalva, nuotaika ir šviesa. Taip gimė impresionistų judėjimas. Ankstyvuose dailininko darbuose dominuoja pilkos, melsvos ir miškų žalumo spalvos. Vėliau C.Monet spalvų gamą papildė sviesto geltonumo ir gelsvai rusva spalva, dar vėliau - drąsi rausvai violetinė, žalsvai mėlyna ir tamsiai raudona. Per 200 paveikslų atsiskleidžia dailininkui patikusios temos - nuo uolėtų Normandijos krantų iki garsiųjų šieno kūgių ir tuopų, nuo japoniškų tiltų iki vandens lelijų jo namų tvenkinyje.

"Mes lyg išlepinti vaikai. Šiaurės Amerikoje C.Monet laikomas tikru dievu. Tas pats Japonijoje ir Lotynų Amerikoje. Kai grįžau į Prancūziją, mane nustebino, kad čia vyrauja tarsi nepasitenkinimas C.Monet", - sakė parodos sumanytojas ir Orsė muziejaus direktorius Guy Cogevalis. Maždaug trečdalis drobių atkeliauja iš Orsė muziejaus. Likusi dalis pasiskolinta iš Jungtinių Valstijų, Japonijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės, Australijos galerijų ir privačių kolekcijų. Tiesa, su parodos kuratoriais atsisakė bendradarbiauti Marottano-Monet muziejus, turintis per 100 drobių, kurias paliko C.Monet sūnus Michelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"