TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Castro era Kuboje baigsis po penkerių metų

2013 02 26 6:00
Broliai Fidelis (kairėje) ir Raulis Castro valdo Kubą nuo 1959 metų revoliucijos. /AFP/Scanpix nuotrauka

Dar vienai kadencijai iki 2018 metų Nacionalinio susirinkimo perrinktas Kubos prezidentas Raulis Castro pareiškė, kad daugiau aukščiausio šalies posto nebesieks ir įvardijo savo įpėdinį.

81 metų R.Castro formaliai perėmė valdžią iš savo susirgusio brolio Fidelio 2006 metais, kai tapo laikinuoju prezidentu, o 2008-aisiais šis postas jam buvo perduotas oficialiai. Sekmadienį, kai buvo perrinktas, R.Castro pagaliau atskleidė, kad režimo ateitį norėtų patikėti savo politiniam įpėdiniui - 52 metų Migueliui Diazui-Caneliui. Šis komunistinio susirinkimo išrinktas viceprezidentu.

Tą patį sekmadienį retai viešai pasirodantis 86 metų Fidelis Castro, valdęs salą penkis dešimtmečius, atvyko į asamblėjos atidarymą Havanoje. Jį šiltai sveikino daugiau kaip 600 Nacionalinio susirinkimo narių. F.Castro yra atsisakęs visų oficialių pareigų išskyrus asamblėjos vicepirmininko.

Nuo 1959 metų revoliucijos Kubą valdo vienpartinis režimas, kurio priešakyje - broliai Castro.

Ne tai, ko laukia JAV

"Tai bus mano paskutinė kadencija", - pareiškė R.Castro įstatymų leidėjams. Jis sakė, kad buvo išrinktas prezidentu ne tam, jog atkurtų Kuboje kapitalizmą, o tam, kad "palaikytų ir toliau tobulintų socializmą, o ne jį griautų"; ekonomikos reformos kurs "ne tokią egalitarinę, tačiau sąžiningesnę visuomenę".

Tapęs politiniu įpėdiniu M.Diazas-Canelis atrodo labai nepanašus į revoliucinę vadovybę, kurios dauguma narių jau vyresni nei 80 metų. Jeigu galiausiai šis politikas ir perims Kubos vairą, jis bus pirmas šios šalies lyderis, visą gyvenimą gyvenęs valdant Castro režimui.

Sprendimas pasirinkti M.Diazą-Canelį, buvusį kariškį ir profesorių iš Vilja Klaros provincijos, vienu metu buvusį ir Kubos švietimo ministru, o pastaraisiais mėnesiais atstovaudavusį prezidentui per keliones į užsienį, pasak R.Castro, "žymi galutinį žingsnį derinant būsimąją šalies vadovybę, lėtai ir tvarkingai perduodant svarbiausius vadovaujamus postus naujosioms kartoms".

Tačiau šis pasirinkimas nebus esminis pokytis, kurio Kubos režimo pagrindinė priešininkė - Jungtinės Valstijos - laukia jau kelis dešimtmečius ir be jokio reikalo išleido milijonus dolerių.

Vašingtonas seniai spaudžia kaimynę Kubą atsiverti daugiapartinei santvarkai ir rinkos ekonomikai, tačiau jam nepavyko pasiekti didesnių pasikeitimų per daugiau nei 40 metų. Per šaltąjį karą ir po jo JAV stengėsi izoliuoti Kubą ir skatinti joje demokratinius pokyčius. Vašingtonas nuo 1962 metų taikė Havanai, vieninteliam vienpartiniam režimui Amerikos regione, visišką prekybos embargą. Havanos santykiai su JAV tebėra priešiški - abi šalys nėra užmezgusios diplomatinių santykių, Amerikos ekonominė blokada tebegalioja.

Stumia į privatų sektorių

Savo valdymo metais R.Castro panaikino kai kuriuos kubiečių laisvės suvaržymus, pavyzdžiui, draudimą namie turėti mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, taip pat leido Kubos piliečiams keliauti į užsienį be brangiai kainuojančių ir sunkiai gaunamų išvažiavimo vizų. Kubiečiai dabar turi ir daugiau ekonominių laisvių, gali parduoti namus bei automobilius ir juos pirkti. Išplėstas sąrašas aktyvų, kuriuos bankai gali priimti kaip paskolų užstatą. Į šį sąrašą įtraukti raguočiai galvijai, brangenybės, automobiliai, traktoriai, kultūros vertybės, namai. Šis turtas bus vertinamas rinkos kainomis. Apie šią naujovę paskelbė valstybinis laikraštis "Granma". Iki šiol užstatas galėjo būti tik piniginis. Kubos valdžia šitaip tikisi teikti gyventojams daugiau paskolų ir skatinti privatų verslą, ypač žemės ūkio.

Siekdama išvengti ekonomikos kracho, valdžia taip pat žada atleisti milijonus valstybės tarnautojų. Dėl visoje saloje įgyvendinamų ekonomikos reformų darbo neteks maždaug 20 proc. valstybinio sektoriaus darbuotojų. Šitaip R.Castro nori pastūmėti kubiečius į privatų sektorių.

Rusija nurašė skolas

Kubos ekonomika, ypač netekusi Sovietų Sąjungos paramos šiai 1991 metais subyrėjus, vis labiau krinka ir yra labai priklausoma nuo kairiųjų valdomos Venesuelos. Taigi Kubos režimo likimas ir ateitis taip pat priklauso nuo Venesuelos prezidento Hugo Chavezo sveikatos būklės po vėžio operacijos. Nėra jokių garantijų, kad bet koks H.Chavezo įpėdinis teiks Kubai tokią pačią pagalbą, kaip ir dabartinis lyderis socialistas.

Visai neseniai Kuboje apsilankęs ir su R.Castro susitikęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pažadėjo nurašyti Kubos skolą Rusijai, atsiradusią dar SSRS laikais. Ji siekia 30 mlrd. dolerių. Dalį paskolintų pinigų Rusija nurašys, o kitą dalį per 10 metų restruktūrizuos. Šis susitarimas reiškia, kad Kuba pagaliau atsikratė milžiniškos užsienio skolos.

Rusijos žurnalistai tik spėlioja, kas paskatino Maskvą taip pasielgti. Galbūt turėjo įtakos šiaurinėje Kubos pakrantėje žvalgomi dideli naftos ištekliai (kalbama, kad jie siekia kelis milijardus barelių, nors dar nieko neaptikta). Ten dirba Rusijos žvalgymo komandos ir jos turės teisę į dalį produkcijos.

BBC, Reuters, AFP, Newsru.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"