TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Castro šeimos paslaptis

2010 02 27 0:00

Kai prieš kelerius metus Vilniuje svečiavosi Fidelio Castro duktė Alina, man teko pristatyti publikai jos lietuvių kalba išleistą knygą, kurią dar ir išverčiau. Paskui mano bute parengėme interviu Lietuvos televizijai.

Alina labai griežtai kalbėjo apie savo tėvą ir jo sukurtą režimą. Dabar ji man atsiuntė savo tetos Juanitos Castro, tikros Fidelio sesers, parašytą knygą, iškalbingu pavadinimu "Fidelis ir Raulis: slaptoji mano brolių istorija". Kai ta knyga slaptais keliais pasieks Havaną, bus bomba. Nors, kita vertus... kubiečiai jau tiek visko matę ir tiek prisikentėję, kad jų jau niekas nebestebina.

Iš pradžių Juanita rėmė savo brolių revoliuciją. Kai 1959 metais Fidelis ant tanko įvažiavo į Havaną, ji buvo apimta euforijos, džiūgavo kaip dauguma šalies piliečių. Džiūgavo ne tik kubiečiai. Visas pasaulis tai suprato kaip demokratijos pergalę. Tuomet padėti Kubai atvyko daug užsieniečių. Aš ten patekau būdamas žvejų laivo bocmanas. Ispanų kalbos pramokau iš kubiečių vaikinų, atėjusių į mūsų laivą mokytis žvejybos. Kuboje man viskas nepaprastai patiko - lygybė, valdžios žmonių paprastumas. Tai buvo nuostabu, palyginti su Leonido Brežnevo ar Nikitos Chruščiovo idiotizmais. Atrodė, kad Kuboje utopija virsta realybe. Atrodė, gal ir įmanoma slapta svajonė, kad socializmas gali turėti žmogišką veidą.

Bet Juanita greičiau nei paprasti žmonės suprato, kad Fidelis turi tik vieną tikslą - neribotą valdžią. Ji juokiasi iš mito, kad brolius Castro į sovietų glėbį įstūmė trumparegiška Amerikos politika. Jos žodžiais, Fidelis jau iš anksto buvo nusprendęs susisiekti su sovietais, nes amerikiečiai jį anksčiau ar vėliau būtų privertę surengti rinkimus. Sovietų Sąjunga tokios sąlygos nekėlė, todėl, visų nuostabai, Fidelis pasiskelbė esąs marksistas ir leninistas.

Juanita ėmė gelbėti ne tik nuverstojo Fulgencio Batistos šalininkus, bet ir į valdžios nemalonę patekusius revoliucionierius. Jiems slėpti Havanoje ji nupirko pensioną. Kubos saugumas jos veiklą stebėjo, bet nedrįso ką nors daryti Fidelio seseriai. Raulis ją barė ir stengėsi, kad Fidelis nesužinotų, nes tas ir sesers būtų nepasigailėjęs.

Tuomet Juanitą ir užverbavo Amerikos CŽV. Labai atsargiai, per Brazilijos ambasadoriaus žmoną. Juanita iškėlė sąlygas: ji nedalyvaus jokiuose sąmoksluose prieš savo brolius ir neims jokių pinigų. Tai ką ji darė? Prisipažįsta, kad padėdavo CŽV agentams ir juos slėpė.

Galų gale pas ją atvyko Raulis ir pasakė, kad ir jo kantrybė baigėsi. Juanita pabėgo iš Kubos ir per spaudos konferenciją Meksikoje atvirai pasakė, kad ji - režimo priešė. Tapo vieniše. Net Kubos emigrantai Majamyje moters su tokia pavarde nepriėmė į savo tarpą.

Savo knygoje Juanita rašo, kad, laimei, jų tėvas Angelo Castro neišgyveno iki revoliucijos pergalės. Motina Lina Ruz dar suspėjo pamatyti, kokia nelaimė Kubai jos sūnų valdžia. Ją gelbėjo jumoro jausmas. Kai kas nors paklausdavo, kaip sveikata ar kaip jaučiasi, ji atsakydavo: "O kaip galiu jaustis, kai visi deda ant Fidelio motinos?"

Privalau paaiškinti, kitaip sarkazmas bus nesuprastas. Kuboje, kaip ir visuose ispaniškai kalbančiuose kraštuose, keiksmažodžiai labai sodrūs ir dažnai siejami su motina. "Š..ku ant tavo motinos", "Š..ku į tavo motinos pieną" ir daugybė kitų, kurių padoriame dienraštyje nenoriu cituoti. Bet ponia Lina Ruz Castro žinojo, ką kalba jos tautiečiai.

Juanita su meile rašo apie savo tėvų šeimą. Angelo, visų vadintas "seniu", atvyko į Kubą be grašio kišenėje iš Ispanijos Galicijos provincijos. Buvo labai darbštus, turėjo galvą verslui, greit praturtėjo ir tapo plantatoriumi. Savo šeimai jis nieko negailėjo, rūpinosi ir Fidelio vaikais, kai tas kovojo su Batista. Kai abu broliai po kareivinių šturmo pakliuvo į kalėjimą, tėvas už milžiniškus kyšius padedant arkivyskupui juos išpirko. Brolių Castro motina buvo devyniolikmetė tarnaitė, kai vyresnis dvidešimt šešeriais metais Angelo ją vedė. Bet jie abu tikrai mylėjo vienas kitą.

Motina sakė, kad broliai labai skirtingi. Raulis - geraširdis, jautrus tėvams ir savo šeimai. Ji pripažįsta, kad jis taip pat padarė kubiečiams daug skriaudų, bet būtent šis sūnus padėdavo jai ištraukti iš kalėjimų nekaltus žmones, ten įmestus tik dėl Fidelio ir Che Guevaros kaprizų.

Fidelis - visiška Raulio priešingybė. Egoistas, visiškai abejingas kitų skausmui. Kai Fidelio motina merdėjo ligoninėje, jis atvažiavęs domėjosi ne motinos sveikata, o tarėsi su ligoninės medikais dėl vaistų gamybos. "Kai motina mirė, Raulis verkė kaip vaikas. Fidelis tik įsakinėjo. Juk vadas neturi verkti", - rašo Juanita.

Ši Kubos šeima truputį atsiduoda Borgiomis ir viduramžiais.

Manau, F.Castro nepasisekė vienu atžvilgiu - jis per ilgai gyvena. Jam tenka dalyvauti savo paties laidotuvėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"