TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Čečėnams patinka partizaninis karas

2015 07 27 6:00
Šimtai čečėnų iš Mirties bataliono kaunasi išvien su prorusiškais separtaistais. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukrainoje čečėnai įsitraukę į karą abiejose pusėse. Vieni trokšta atkeršyti Rusijai už savo šalį, todėl padeda Kijevui. Kiti - Ramzanui Kadyrovui ištikimos pajėgos - kariauja prorusiškų separatistų pusėje.

Po dviejų Rusijos ir Čečėnijos karų, kurie vyko praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, šioje Kaukazo respublikoje netrūksta žmonių, kurie trokšta vėl su ginklu rankose pulti priešą.

Išvien su prorusiškais separatistais kaunasi Mirties batalionas, sudarytas beveik vien iš čečėnų, jam vadovauja 36 metų Apti Bolotchanovas. Jo žodžiais, per kovų įkarštį šių metų pradžioje Donecke separatistų pusėje kariavo maždaug 300 čečėnų savanorių, kurių veiksmus koordinavo separatistų vadovybė. Čečėnai dalyvavo mėnesius trukusiame kruviname mūšyje dėl Donecko oro uosto, paskui pasitraukė į Čečėniją, bet yra pasirengę grįžti, kada tik prireiks.

Apie 100 čečėnų kaunasi Kijevo pusėje, dviejuose savanorių batalionuose - vienas pasivadinęs Čečėnijos nepriklausomybės lyderio Džocharo Dudajevo, kitas - Šeicho Mansuro, XVIII amžiuje kovojusio su Rusija, vardu.

Kremlius laiko didele sėkme tai, kaip išsprendė Čečėnijos konfliktą. Prezidentas Vladimiras Putinas atidavė Čečėniją savo ištikimam vasalui R. Kadyrovui, apipylė jį pinigais iš Maskvos ir leido nebaudžiamai daryti, ką tik nori, mainais į lojalumą. Šį modelį Kremlius laiko pavyzdžiu ir Rytų Ukrainai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas sakė, kad jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas ne kartą siūlė Kijevui vadovautis būtent šiuo Čečėnijos pavyzdžiu.

Ne į Siriją, o į Ukrainą!

Kai kovėsi Donecke, A. Bolotchanovas ir jo vyrai išplatino vaizdo medžiagą, kurioje pareiškė, kad ieško Isos Munajevo, kuris turi būti likviduotas už paniekinamas kalbas prieš R. Kadyrovą. Per karus su Rusija I. Munajevas buvo čečėnų karo lauko vadas, po to pabėgo į Daniją, galiausiai atvyko į Ukrainą ir įsteigė Dž. Dudajevo batalioną. Vasarį jis išties žuvo per mūšius dėl Debalcevės. Paklaustas, ar tuo pasirūpino čečėnai, A. Bolotchanovas tik šyptelėjo: "Jį pasiėmė Alachas".

Naujasis Dž. Dudajevo bataliono vadas Adamas Osmajevas, Didžiojoje Britanijoje išsilavinimą įgijęs čečėnas, dvejus metus kalėjo Odesoje už rengiamą pasikėsinimą į V. Putiną. Jis vadina kaltinimus suklastotais. Pernai išėjęs iš kalėjimo A. Osmajevas per kelias dienas atsidūrė fronte.

A. Osmajevas nori, kad Ukrainos valdžia oficialiai priimtų į savo kariuomenę užsieniečius - tai sulaikytų čečėnus nuo noro kautis Sirijoje. "Jie vyksta į Artimuosius Rytus iš nevilties; jei ukrainiečiai sudarytų reikiamas sąlygas, vietoj to jie atvyktų čia. Daugelis išvažiuoja ne iš ideologinių paskatų, bet paskui jiems praplaunamos smegenys", - sako A. Osmajevas.

Dar vienas prisistatyti nenorėjęs čečėnas per interneto forumus įkalbinėja tautiečius vykti ne į Artimuosius Rytus, o į Ukrainą. "Kodėl čečėnai kaunasi už IS (džihadistų grupuotę "Islamo valstybė"), kodėl kovoja prieš kurdus, kurie mums nepadarė nieko blogo? Už Kobanę, apie kurią nėra nė girdėję? Tai ne čečėnų karas. Čia, Ukrainoje, yra čečėnų karas. Jei sumušime Rusiją čia, priartėsime ir prie savo tėvynės išlaisvinimo", - kalbėjo jis.

Kitoje fronto dalyje besikaunančio Šeicho Mansuro bataliono vadas, prisistatęs tik kaip Musulmonas, du dešimtmečius kovėsi su rusais Čečėnijoje, dalyvavo abiejuose karuose už nepriklausomybę, o vėliau perėjo į pogrindinį teroristinį judėjimą, kuris surengė virtinę didelio masto teroro aktų, tokių kaip Maskvos teatro "Nord-Ost" apgultis, įkaitų paėmimas Beslano mokykloje, virtinę savižudiškų sprogdinimų Maskvoje.

"Klausiate, kodėl žudėme taikius žmones? Mūsų 30 proc. tautos žuvo, 300 tūkst. žmonių. Norėjome, kad ir jie pajustų tą patį skausmą", - aiškino Musulmonas.

Jis sakė, kad du jo kovotojai atvyko į Ukrainą iš Sirijos, nes IS metodai jiems pasirodė per žiaurūs.

Ginklų ir maisto užtenka

Čečėnų Šeicho Mansuro batalionas dalijasi ta pačia baze su Ukrainos kraštutinių dešiniųjų "Dešiniojo sektoriaus" savanorių batalionu. Kovotojai nėra integruoti į Ukrainos armiją, o Musulmonas prisipažino neturįs net galiojančio paso nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo, tad net pats jo buvimas Ukrainoje yra nelegalus. Jis pasakojo atėjęs iš Čečėnijos kalnų 2007 metais ir nuo tada slapstęsis. Du kartus jis nelegaliai kirto Ukrainos ir Lenkijos sieną, pėsčias perėjo Karpatus, išvengdamas pasieniečių.

"Šiame kare sąlygos fantastiškos, netrūksta nei ginklų, nei maisto. Čečėnijos kalnuose nebuvo nieko ištisas dienas, daug žmonių mirė, nes FSB apnuodydavo maistą", - pasakojo Musulmonas.

“Mums patinka partizaninis karas. Tankai matomi ir girdimi, o pėsčiomis galima prisėlinti tykiai", - pridūrė jis.

Ši puolimo iš pasalų taktika buvo nukaldinta per kovas su rusais. Dar vienas čečėnas, vardu Kazbekas, iš Dž. Dudajevo bataliono, atvykęs į Ukrainą 1999 metais, kai rusai pradėjo antrąjį karą, sakė, jog čečėnų kovotojai nusigauna toli į priešo užnugarį, kartais tam tikslui persirengę. Bet jei ką nors sučiumpa, varytis belaisvį atgal pernelyg rizikinga, todėl tik leidžia sukalbėt paskutinę maldą, o paskutiniai žodžiai, kuriuos jis išgirsta šioje žemėje, yra "Šlovė Ukrainai!”.

Dėkingas Rusijai

A. Bolotchanovas niekina čečėnus, kurie kaunasi už Kijevą, nes jie "tik sėdi Europos kavinėse, užuot prisidėję prie respublikos atstatymo". Jo paties du pusbrolius rusai sučiupo 2001 metais, kankino ir nužudė, nors šie buvo "visiškai taikūs žmonės". Tačiau į valdžią Čečėnijoje atėjus R. Kadyrovo tėvui Achmadui Kadyrovui, tokiems kaip A. Bolotchanovas, kovojusiems su rusais, buvo suteikta amnestijos galimybė, jie galėjo stoti į A. Kadyrovui lojalius batalionus. Tokiame batalione A. Bolotchanovas tarnavo nuo 2002 iki 2012 metų, tapo majoru. Jis sakosi šešis kartus atlikęs hadžą - šventą kelionę į Meką. Jei būtų likęs su sukilėliais arba karas būtų nesibaigęs, apie tokią galimybę negalėtų nė svajoti. "Viskas dėka Kadyrovo", - sako jis.

Tie, kurie kariauja kitoje pusėje, nemato, už ką galėtų atleisti Maskvai. "Rusija - pasiutęs šuo, kuris prieš pastipdamas nori sukandžioti kuo daugiau žmonių", - sako Kazbekas iš Dž. Dudajevo bataliono.

Iš "The Guardian" vertė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"