TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Čekija gręžiasi nuo Aksominės revoliucijos idealų

2014 11 20 6:00
Tūkstančiai čekų ragino prezidentą trauktis iš žaidimo. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prieš 25 metus Čekoslovakijoje įsisiūbavo taiki Aksominė revoliucija, privertusi atsistatydinti tuometį komunistų prezidentą. Šiandien čekai, nusivylę vis šiltėjančiais dabartinio šalies vadovo santykiais su Kremliumi, vėl reikalauja permainų.

Aksominės revoliucijos pradžios metinių proga vakar Jungtinių Valstijų Kapitolijuje atidengtas jos lyderio, pirmojo demokratiškos Čekijos prezidento ir vieno ryškiausių Europoje žmogaus teisių gynėjų Vaclovo Havelo biustas.

V. Havelas, nuolat pabrėždavęs moralės vaidmenį politikoje ir ekonomikoje, yra sakęs, kad žmogus savo veiksmus turėtų grįsti aukštesniais tikslais nei „mano šeima, mano valstybė, mano įmonė ar mano sėkmė“. Iki pat mirties 2011 metais jis buvo laikomas vienu didžiausių autoritetų žmogaus teisių srityje.

Prezidento biusto atidengimo ceremonijoje dalyvavo Čekijos premjeras Bohuslavas Sabotka. Politikos apžvalgininkai ir šalies gyventojai kuo toliau, tuo dažniau pastebi, kad tiek jo vyriausybės, tiek dabartinio prezidento Milošo Zemano politika vis labiau tolsta nuo V. Havelo ir Aksominės revoliucijos idealų.

"Tik vienas iš daugelio mitingų"

M. Zemanas pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į forumą, vyksiantį Čekijoje sausio mėnesį. Tai bus vienas renginių, skirtų Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Į jį kviečiami Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių šalių atstovai. Be Rusijos prezidento, kvietimai išsiųsti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų vadovams. Forumo organizatoriai tikisi, kad jame dalyvaus ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Renginį kartu su Čekijos institucijomis organizuoja Europos Parlamentas ir Europos žydų kongresas. Jis vyks Prahoje ir Čekijos šiauriniame Terezyno mieste, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais veikė didelis žydų getas ir kalėjimas. Kvietimas į šį forumą – naujausias šiltas gestas Rusijos vadovo atžvilgiu. Čekijos prezidentas ir anksčiau ne kartą yra stojęs Kremliaus pusėn ar gyręs jo politiką.

Pavyzdžiui, rugsėjį vykusiame NATO viršūnių susitikime M. Zemanas viešai susiginčijo su Švedijos užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu, teigusiu esant aiškių įrodymų, kad Rusija aktyviai remia Ukrainos rytuose kovojančius separatistus. Šį konfliktą Čekijos vadovas ne kartą yra vadinęs dviejų Ukrainos grupių pilietiniu karu ir neigęs, jog jame dalyvauja Rusija. Prezidentas taip pat kritikavo Europos Sąjungos sprendimą Rusijai dėl vaidmens Rytų Ukrainoje taikyti ekonomines sankcijas.

Kai vienoje Prahoje vykusioje konferencijoje, kurią pirmą kartą surengė dar V. Havelas, apsilankė Michailas Chodorkovskis, M. Zemanas pavadino jį vagimi. Čekijos prezidentas yra minėjęs: „V. Putino režimas man nepatinka vien dėl to, kad jis už grotų pasodino tik M. Chodorkovskį, o kitus oligarchus paliko laisvėje.“

Didelį Čekijos visuomenės nepasitenkinimą M. Zemanas sukėlė praėjusią savaitę. Prezidentas pareiškė, kad studentų protestą 1989 metais sovietų pajėgos numalšino be jokio kraujo praliejimo, o ši akcija tebuvo vienas iš daugelio mitingų. Tiesa, pirmadienį minios čekų rinkosi paminėti būtent šio „vieno iš daugelio“ mitingų, kaip Aksominės revoliucijos ir kelio į demokratiją pradžios.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas sakė norįs pasimokyti iš savo kolegos Kinijoje Xi Jinpingo, kaip "stabilizuoti" visuomenę./AFP/Scanpix nuotrauka

Mokosi iš Kinijos

Čekijos vadovas papiktino tiek tarptautinę bendruomenę, tiek savo šalies gyventojus ir praėjusį mėnesį lankydamasis Kinijoje, į kurią nuvyko stiprinti ekonominių ryšių su Pekinu. Ten M. Zemanas teigė, jog jam priimtina Kinijos politika Tibeto ir Taivano klausimais, be to, sakė norintis iš kolegos Pekine pasimokyti, kaip „stabilizuoti“ visuomenę. Tąkart kaipmat pasipylė kruša kritikos, kad Čekijos prezidentas dėl ekonominės naudos pamynė pamatines žmogaus teisių ir demokratijos vertybes.

Premjeras B. Sabotka irgi kritikuoja M. Zemano užsienio politiką. Pasak jo, čekai nepatenkinti šalies vadovo pozicija Rusijos ir žmogaus teisių atžvilgiu ir trokšta prie valstybės vairo matyti "naująjį V. Havelą" - t. y. stiprų moralinį autoritetą.

Kritikos strėlių sulaukia ne vien Čekijos prezidentas. Ne ką geriau vertinama ir šalies Užsienio reikalų ministerija, planuojanti nutraukti paramą projektui, pagal kurį teikiama pagalba Kuboje, Baltarusijoje ir Kinijoje veikiantiems disidentams. Už šią programą atsakingas Čekijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Petras Drulakas yra sakęs, kad V. Havelo požiūris į žmogaus teises buvo grindžiamas „klaidingu universalizmu“, kuriuo siekta "kitoms tautos primesti tobulos visuomenės idealą“. V. Havelą ir jo sekėjus politikas lygino su amerikiečių neokonservatoriais ir aiškino, kad Aksominės revoliucijos lyderio politika buvo neteisinga ar net žalinga. Tokia Čekijos pareigūnų retorika, panaši į V. Putino kalbas, kelia nerimą.

Varo iš aikštės

Vis daugiau čekų mano, kad jų taikios revoliucijos idealai, tokie kaip žmogaus teisių gynimas, dabar nustumti į šalį ekonominių interesų, o kadaise buvo Čekijos užsienio politikos skiriamasis bruožas.

Žmonės itin aiškiai išsakė savo nepasitenkinimą pirmadienį per renginius. Tūkstančiai dėl futbolo pamišusios šalies gyventojų išėjo į gatves iškėlę raudonas korteles. Jomis čekai norėjo parodyti pernelyg arti Maskvos linkstančiam prezidentui, kad jam jau laikas trauktis iš politinio žaidimo. Šiuo tikslu vėliau internete pasirodė ir peticija, kurią gali pasirašyti visi čekai, nusivylę valstybės vadovo politika.

Gyventojų nepasitenkinimui pareikšti vien kortelių nepakako. Kai kurie jų į M. Zemaną, užlipusį ant pakylos sakyti iškilmingos kalbos šventės proga, mėtė pomidorus ir kiaušinius. Šalia stovėjusius Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos lyderius minia sveikino džiaugsmingai, o savąjį vadovą nušvilpė. Vis dėlto dalis į M. Zemaną sviesto kiaušinio pataikė ir Vokietijos prezidentui Joachimui Gauckui į galvą.

Pirmadienio renginiai Čekijos žmonėms turėjo priminti komunistinio režimo saugumo pajėgų šiurkščias represijas prieš 1989 metais Prahoje vykusias studentų eitynes, kurios lėmė taikų režimo pasikeitimą tuometėje Čekoslovakijoje. Atrodo, šio protesto ir Aksominės revoliucijos dvasia Čekijoje vis dar gyva, nors šalies valdžia ją, regis, pamiršta.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"