TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Čekijoje vyksta prezidento rinkimai

2013 01 12 6:02
Tatuiruotasis V.Franzas per rinkimų kampaniją pelnė jaunimo simpatijas./AFP/Scanpix nuotrauka

Čekijoje vakar prasidėjo dvi dienas truksiantys pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai, po kurių pasibaigs dešimtmetį trukęs euroskeptiko Vaclavo Klauso vadovavimas. Šiuos rinkimus temdo recesija, griežto taupymo priemonės ir korupcijos skandalai.

Nors apklausos rodo, kad kairiųjų pažiūrų Milošas Zemanas yra stipriausias kandidatas stoti prie 10,5 mln. gyventojų turinčios ir Europos Sąjungai (ES) priklausančios šalies vairo, jis veikiausiai nesurinks daugumos balsų, reikalingų pergalei per pirmąjį ratą. Tikėtina, kad jam teks susigrumti su centro dešiniųjų pažiūrų kandidatu Janu Fischeriu antrajame rate. Nugalėtojas pakeis dvi kadencijas dirbusį prezidentą V.Klausą, kuris yra vienas atkakliausių euroskeptikų. Visi dabartiniai kandidatai, kad ir kokios būtų jų pažiūros, atsiribojo nuo euroskeptiškos V.Klauso pozicijos.

Šią savaitę paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad 68 metų M.Zemanas gali tikėtis 23-25 proc. rinkėjų palaikymo. Buvęs ekonomistas išgarsėjo komunistinėje Čekoslovakijoje prieš pat totalitarinio režimo žlugimą 1989 metais, kai viename žurnale paskelbė straipsnį, komentuojantį visišką komunistinės planinės ekonomikos neveiksmingumą. Žlugus komunistiniam režimui, M.Zemanas įstojo į kairiąją Socialdemokratų partiją, o 1993 metais tapo jos pirmininku. Dar po penkerių metų jis suformavo mažumos vyriausybę. Ši vyriausybė atliko milžinišką darbą derybose dėl Čekijos stojimo į ES. Rinkimų kampanijos metu M.Zemanas stengėsi pritraukti visų rinkėjų, netgi simpatizuojančių komunistams ir dešiniesiems, balsus.

Jo pagrindinis varžovas - 62 metų J.Fischeris, XX amžiaus devintajame dešimtmetyje taip pat priklausęs Čekoslovakijos komunistų partijai, gali tikėtis 16-20 proc. rinkėjų balsų. J.Fischeris vadovavo Čekijos vyriausybei 2009-2010 metais. Jo valdymo laikotarpiu šalies ekonomika ūgtelėjo 2,3 proc., nors pasaulyje tebetruko krizė. Dešiniųjų pažiūrų kandidatas rinkimų kampanijos metu teigė, kad jis gailisi dėl savo komunistinės praeities, ir stengėsi pelnyti rinkėjų balsus, žadėdamas skaidrumą ir kovą su korupcija. Jeigu J.Fischeris būtų išrinktas, jis taptų pirmuoju Čekijos prezidento postą užėmusiu žydu.

Abiejų pagrindinių kandidatų į prezidentus komunistinė praeitis kelia nerimą kai kuriems rinkėjams."Nenoriu, kad mano mylimos tėvynės prezidentu taptų buvęs nusikalstamos partijos narys", - neseniai sakė 1964 ir 1968 metų gimnastikos olimpinį auksą pelniusi Vera Časlavska, kurią komunistinis režimas persekiojo XX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose.

Čekijos prezidento posto siekia ir ekscentriškasis kandidatas Vladimiras Franzas, kurio visas veidas ir kūnas padengtas maorių stiliaus tatuiruotėmis. Jam simpatizuoja daugelis jaunesnių rinkėjų. Šis 53 metų dramos profesorius didelio populiarumo sulaukė internete. Prie jo paskyros socialiniame tinkle "Facebook" prisijungė daugiau kaip 52 tūkst. sekėjų. Pagrindinis V.Franzo rinkimų kampanijos akcentas - į socialinį tinklą "Facebook" įkeltas įrašas, vaizduojantis V.Klausą "mėlynuoju prezidentu". Tradicinė Čekijos konservatorių mėlyna spalva įraše buvo pateikiama kaip priešprieša mėlynai ištatuiruotam V.Franzo veidui.

Į prezidento postą taip pat kandidatuoja aristokratų kraujo turintis dabartinis užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas, buvęs Senato pirmininkas Premyslis Sobotka ir socialdemokratas senatorius Jiri Dienstbieras. Šio posto taip pat siekia trys moterys: labdaros projektais pagarsėjusi aktorė Tana Fischerova, Europos Parlamento narė Zuzana Roithova ir buvusi europarlamentarė Jana Bobošikova.

Pirmuoju demokratiškai išrinktu nepriklausomos Čekijos prezidentu 1993 metais tapo daugelio čekų gerbiamas antikomunistas ir Aksominės revoliucijos didvyris Vaclavas Havelas. Šis dramaturgas vadovavo Čekijai iki 2003 metų. Jo kadencijos metu 1999 metais šalis įstojo į NATO ir stipriai pasistūmėjo derybose dėl narystės ES. V.Havelo mirtis 2011 metų gruodį sukėlė didelį sielvartą visoje šalyje. Nuo 2003 metų Čekijos prezidentu buvo V.Klausas.

Čekijos valstybės vadovo galios yra ribotos, palyginti su daugelio kitų prezidentų. Jis daugiausia atsakingas už vyriausybės, generolų ir teisėjų skyrimą bei atleidimą. Prezidentas turi veto teisę priimant įstatymus, taip pat skiria centrinio banko pareigūnus, atsakingus už valiutų kursų nustatymą.

Po Čekoslovakijos pasidalijimo 1993 metais Čekijos valstybės vadovą visą laiką rinkdavo parlamentas. Pereiti prie visuotinių tiesioginių prezidento rinkimų buvo nuspręsta pernai lapkritį, nes V.Klauso perrinkimą parlamente nulėmė politinės intrigos, o ne viešasis interesas.

Čekija ir Slovėnija šiuo metu yra vienintelės dvi recesiją išgyvenančios ES priklausančios Vidurio Europos šalys, todėl rinkėjams labiausiai rūpi ekonomikos problemos. Čekijos, kuri labai priklausoma nuo automobilių eksporto į euro zonos šalis, ekonomika praėjusiais metais susitraukė 0,9 proc., tačiau šiemet jau turėtų augti 0,2 procento.

AFP, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"