TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Centrinė Europa: metas nustoti kopijuoti ir pradėti kurti

2015 04 29 6:00
Marcino Piatkowskio manymu, Centrinė Europa pažengė toli, tačiau dar turi rūpintis gyventojų užimtumu, švietimu ir inovacijų plėtra. martenscentre.eu nuotrauka

Pasak vyriausiojo Pasaulio banko ekonomisto Marcino Piatkowskio, Centrinė Europa šiuo metu išgyvena aukso amžių: pastarieji du dešimtmečiai regionui buvo kaip niekad sėkmingi. Tačiau tam, kad jo šalys pasivytų Vakarus, praeities pergalių neužtenka, reikia žvelgti į priekį.

- Kas laukia Centrinės Europos šalių ekonomikos?

- Apskritai per pastaruosius 20 metų naujosios Europos Sąjungos (ES) narės Centrinėje Europoje vystėsi nepaprastai sparčiai. Jų ekonomika augo daug sparčiau nei žemyno Vakarų šalių. Lenkija, Slovakija ir Estija gali pasigirti daug spartesniu vystymusi nei dauguma besivystančios rinkos šalių.

Dėl tokio precedento neturinčio augimo per du pastaruosius dešimtmečius vidutinės gyventojų pajamos regione išaugo nuo 40 iki 60 proc. Vakarų Europos vidurkio. O gyvenimo kokybė čia net geresnė, nei būtų galima spręsti pagal gyventojų pajamas: regione palyginti didelė vidutinė gyvenimo trukmė, paplitęs moderniųjų technologijų naudojimas ir žemas nusikalstamumo lygis. Daugumos Centrinės Europos šalių piliečiai dar niekuomet negyveno taip gerai. Tačiau nors regionui ir prognozuojamas tolesnis augimas bei artėjimas prie Vakarų lygio, praėjusių dešimtmečių laimėjimai negali garantuoti, kad seksis ir ateityje.

- Kokią politiką ir kokias reformas reikėtų įgyvendinti Centrinėje Europoje?

- Kad pasivytų Vakarus, Centrinė Europa turės nuolatos tobulinti savo vystymosi modelį ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Daugumos regiono šalių ekonomika ateityje turėtų augti apie 4 proc. per metus, o ne 2-3 proc. kaip dabar. Šio augimo sparta lems, ar Centrinė Europa pasivys Vakarų Europos lygį netrukus, ar teks laukti, kol pasikeis kelios kartos.

Centrinei Europai reikėtų pritaikyti ekonomikos augimo modelį, vadinamą Varšuvos konsensusu. Jis grindžiamas dešimčia punkų, tarp jų - valstybės pajamų taupymas, aukštas darbo lygis, migrantams atvira darbo rinka, griežta bankų priežiūra ir daugiau dėmesio gyventojų gerovei, ne vien bendrajam vidaus produktui. Centrinė Europa privalo mažinti nedarbą, užtikrinti išsilavinimo kokybę ir plėtoti inovacijas.

Visų pirma, Centrinei Europai reikia nuolat rūpintis gyventojų užimtumu. Šiandien regione dirba du gyventojai iš trijų, o Vakaruose – trys iš keturių. Pasiekus Vakarų Europos lygį spartėtų šalių ekonomikos augimas, mažėtų socialinė nelygybė ir į biudžetą būtų surenkama daugiau lėšų. Rinka turi būti pajėgi pasiūlyti darbo vietą kiekvienam galinčiam dirbti.

Antra, reikia ir toliau gerinti švietimo kokybę. Nors daugelis regiono šalių pasiekė ryškią pažangą pradinio ir vidurinio švietimo srityse, aukštojo mokslo sistemą vis dar galima tobulinti. Centrinėje Europoje kol kas nėra universitetų, kuriuos būtų galima laikyti elitiniais pasauliniu mastu.

Ir galiausiai Centrinė Europa turi plėtoti inovacijas. Tai labai rimtas iššūkis, nes šioje srityje regionas niekuomet nebuvo labai stiprus. Dabar jo šalys turi bene paskutinę progą gauti dar 15 mlrd. eurų, kuriuos ES institucijos skiria valstybėms narėms inovacijų plėtrai iki 2020 metų. Tinkamai panaudodama šias lėšas, Centrinė Europa galėtų nebemėgdžioti Vakarų ir pati kurti, akcentuoti kokybę, o ne kiekybę, eksportuoti idėjas, užuot jas importavus.

- Kaip senstanti populiacija paveiks tolesnę ekonomikos raidą?

- Gali būti, kad pasensime greičiau, nei spėsime praturėti. Vis dėlto ilgesnė vidutinė gyvenimo trukmė turėtų būtų geidžiamiausias šalių vystymosi rezultatas, nes ekonomikos augimo siekiame būtent dėl to, kad gyventume ilgiau ir būtume sveikesni.

Tačiau kalbėdami apie demografinius pokyčius dažnai pamirštame svarbų aspektą – imigraciją. Gimstamumas regione mažas - vidutiniškai vienai moteriai tenka 1,5 vaiko. Tam, kad populiacija nemažėtų, šis rodiklis turi būti mažiausiai 2,1. Dėl to reikia įgyvendinti šeimai palankią politiką, kad didėtų gimstamumas. Tačiau dėl kultūrinių mainų ir pakitusio šeimos modelio tikrai vien tokios politikos nepakaks. Vokietijoje, kur šeimos politikai valstybei išleidžia 10 kartų daugiau nei Lenkijoje, gimstamumo rodiklis panašus. Daugiau pinigų šios problemos neišspręs. Todėl ateityje neišvengiamai teks atverti regiono darbo rinką imigrantams.

Būtų galima pradėti nuo Rytų Europos - jos gyventojai į regiono šalių darbo rinkas ir į visuomenę integruotųsi palyginti lengvai. Į savo šalis turėtume stengtis pritraukti užsienio gyventojų taip pat entuziastingai, kaip bandome pritraukti užsienio investicijų. Pirmiausia reikėtų orientuotis į išsilavinusius verslius ir veiklius jaunus žmones. Geriausias būdas tai padaryti – atverti Centrinės Europos universitetus studentams iš užsienio.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"