TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Černobylio arka - amžiaus statybos

2013 11 30 6:00
Arka surenkama už kelių šimtų metrų nuo pavojingos jėgainės. 2space.net nuotrauka

Pastarosiomis dienomis pradėtas po truputį ardyti didžiulis iš Černobylio atominės jėgainės kyšantis kaminas. Tai vienas paskutinių milžiniško inžinerijos projekto, skirto užkirsti kelią dar vienai atominės elektrinės avarijai, etapų.

Virš pūvančios Černobylio jėgainės, jos aušinimo bokštų ir elektros laidų jau kabo pusiau surinkta metalinė arka. Tai vienas didžiausių inžinerijos projektų per visą žmonijos istoriją. Statinys turėtų būti panašus į milžinišką metalinį šiltnamį, kuriame bus saugiai uždaryta šimtai tonų branduolinio kuro ir radioaktyviųjų dulkių. Didžiulis skliautas uždengs 1986 metais sprogusį ir 10 dienų degusį reaktorių bei jame palaidotas radioaktyviąsias atliekas.

Grandiozinis projektas

Konstrukcija bus 110 metrų aukščio ir 257 metrų pločio. Ją palaikys 680 tūkst. tvirtų varžtų. Tokių gigantiškų matmenų arką būtų sudėtinga statyti bet kur. Ji surenkama viename atokiausių Europos kampelių, tarp Ukrainos pelkių ir miškų, toli nuo Vakarų Europos gamyklų, iš kurių vežamos konstrukcijos sudedamosios dalys. Darbai jau vėluoja daugiau kaip dešimtmetį, tačiau inžinieriai įsitikinę, kad dabar viskas judės greičiau ir gaubtas bus baigtas 2015 metais.

Statybose dirba specialistai iš 24 šalių ir šimtai darbuotojų iš Ukrainos.

Anot projekto vadovų, kiekvienas statybų etapas buvo žingsnis į nežinią. Anksčiau nieko panašaus nėra daryta. Vien vietovei, kur bus statoma arka, paruošti teko pašalinti šimtus tonų radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto dirvožemio. Tada 8 metrų gylyje reikėjo įrengti betoninius pamatus.

Pats reaktoriaus pastatas, smarkiai apgadintas per 1986-ųjų sprogimą ir gaisrą, vis dar pernelyg radioaktyvus, kad arką būtų galima montuoti tiesiai virš jo. Ji surenkama saugiu kelių šimtų metrų atstumu nuo intensyvios reaktoriaus spinduliuotės. Pusė gaubto jau baigta. Šiuo metu montuojama kita pusė. Tada abi dalys bus sujungtos. Vėliau konstrukciją reikės uždengti 29 tūkst. tonų sveriančiomis metalo plokštėmis.

Baigus statybas reaktorius bus paslėptas po didžiuliu metaliniu "šiltnamiu". /theguardian.tv nuotrauka

Sarkofagas

Šiuo metu reaktorių dengia betono ir metalo plokščių danga, vadinama sarkofagu. Ji buvo įrengta netrukus po atominės elektrinės avarijos. "Sarkofagą" tikėtasi pakeisti dar 2006 metais, ir nors jis vis buvo paramstomas naujomis plokštėmis, statinys jau pradėjęs rūdyti, pavojingai nyksta ir gali sugriūti.

Manoma, jog darbus pavyks baigti tol, kol įvyks didžiulė griūtis. Jei tai nutiktų dabar, į dangų pakiltų radioaktyviųjų dulkių kamuolys ir radiacija pasklistų po visą vietovę.

Teritorija po arka yra gana saugi, darbuotojai čia gali dirbti be papildomų apsaugos priemonių, nors visada privalo nešiotis radiacijos lygį matuojančius prietaisus ir apsaugines kaukes. Tie, kurie dirba vos už poros šimtų metrų nuo statybų aikštelės, jau turi dėvėti baltus kostiumus, kepures ir kvėpuoti pro kaukes.

Yra nustatyta, kokį kiekį radiacijos gali gauti arkos statybininkai per metus. Kai šis skaičius pasiekia numatytą ribą, statybų aikštelėje dirbti nebeleidžiama. Aplink reaktoriaus kaminą, kuris dabar ardomas, leistinas metinis kiekis pasiekiamas vos per kelias valandas.

Atliekų kol kas nešalins

Projekto išlaidas (1,5 mlrd. eurų) dengia G8 (Didžiojo aštuoneto) šalys. Darbus atlieka Vakarų korporacijos kartu su Ukrainos kompanijomis.

Paskutinis projekto žingsnis - radioaktyviųjų atliekų pašalinimas. Reaktoriaus ir branduolinio kuro liekanas turėtų iškelti didžiulis kranas, tačiau baiminamasi, kad jis labai greitai bus paveiktas radiacijos ir nustos veikti. Be to, šalyje kol kas nėra tinkamo branduolinių atliekų sąvartyno.

Mokslininkai sutaria, kad atsikratyti iki šiol dar labai radioaktyvių medžiagų bus kur kas sunkiau, nei pastatyti arką. Šiuo metu tam trūksta ir lėšų. Anot jų, galbūt tai pavyks padaryti po kokių 50 metų, jeigu atsiras tinkamesnių technologijų.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"