TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Černobylis - sovietų dovanėlė Ukrainai

2011 04 26 0:00
Prie Černobylio 4-jo reaktoriaus apsilankė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas ir Ukrainos prezidentas V.Janukovičius.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien Ukrainoje - niūrus jubiliejus. Prieš 25 metus balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinės jėgainės katastrofa.

Ukraina įvairiais renginiais paminėjo tragediją, o pasaulio donorai, praėjusią savaitę susitikę Kijeve, surinko 785 mln. dolerių (550 mln. eurų) naujam sarkofagui statyti. Tačiau tai gerokai mažiau, negu tikėtasi ir negu reikia.

Zona aplink Černobylio reaktorių tebėra apleista vieta. Net ketvirčiui amžiaus praėjus, niekam neleidžiama gyventi 30 km spinduliu aplink jėgainę, nors keli šimtai pensininkų ir grįžo - nepaisydami rizikos sveikatai jie pareiškė norį būti arčiau savo giminės kapų. Įvažiavus į zoną matyti apleisti kaimai, kuriuos baigia užželti miškas. Kai 1986 metais žmonės paliko savo namus, jie nenumanė, kad niekuomet čia nebesugrįš.

Nors apleista, ši zona nėra visiškai tuščia. Šimtai darbininkų pluša prie jėgainės pamainomis - padirbę dvi savaites kitas dvi daro pertrauką. Dirbdami jie miega ir valgo labai arti gamyklos. Kai kurios šios zonos vietos labai pavojingos, mirtinos radiacijos dozės gali slypėti po kiekvienu akmeniu. Tačiau daugeliu atvejų - rizika valdoma. BBC žurnalistams buvo leista pakliūti į vadinamąjį sarkofagą - reaktorių gaubiantį betoninį pastatą. Žmonėms negalima eiti į sugriautą reaktoriaus salę, bet jie galėjo patekti į bene nykiausią komplekso patalpą - 4-ojo reaktoriaus kontrolės kambarį. Neapšviestą dulkiną patalpą, nusiaubtą suvenyrus medžiojančių darbininkų. Tačiau ten dar galima pamatyti stalus ir kontrolės pultus, prie kurių sėdėjo reaktorių valdę darbuotojai, kai jėgainę ištiko avarija.

Kad patektum taip arti prie katastrofos epicentro, reikia palikti visus savo drabužius ir įžengti į vidų su specialia apranga, šalmu, dujokauke ir batais - visa tai išeinant reikia palikti "nešvarioje" komplekso pusėje. Lankytojai ir prieš įeidami, ir išėję turi pasitikrinti radiacijos lygį.

Blogiausias scenarijus

Tai, kas nutiko Černobylyje, buvo blogiausias scenarijus, kurio pavyko išvengti Fukušimoje, nors pastaruoju metu abi avarijos dažnai lyginamos. Černobylyje, kitaip nei Fukušimoje, sprogo pats reaktorius, nunešė stogą, išmetė į atmosferą didžiulį kamuolį radioaktyvių nuolaužų ir dalelių. Radioaktyvus debesis nuplaukė per visą Europą. Reaktoriaus kuro strypai visiškai išsilydė ir sumišo su pamatų griuvėsiais.

Nepaisant nuotėkio į jūrą, radiacija kur kas geriau sulaikoma trijuose pažeistuose reaktoriuose Japonijoje.

Žvelgiant iš arti į naujai sutvirtintą Černobylio reaktoriaus sarkofagą matyti, kad jis prastos būklės. Yra pavojus, kad jis sugrius. Vis dar nieko negalima padaryti, kad būtų ištraukti susilydę kuro strypai. Pradėta statyti dar viena danga, atrodysianti it milžiniškas angaras, kuris neleis pasklisti radiacijai, jei sarkofagas sugrius.

Vaiduoklių zonoje

Andrejus Gluchovas su kitais stato šią dangą, o kadaise buvo 4-ojo reaktoriaus operatorius. Jis turėjo dirbti ir sprogimo naktį, bet atsitiktinai jo pamaina buvo pakeista. Jo namai tebėra Pripetėje, turėjusioje 50 tūkst. gyventojų. Idealus sovietų darbininkų miestas buvo pastatytas specialiai jėgainės darbuotojams, kaip mūsų Visaginas. Dabar jis visiškai apleistas - sovietinė Pompėja.

A.Gluchovas girdėjo sprogimą savo bute, bet iš pradžių Pripetės gyventojai nesuprato, kaip tai rimta. Jie buvo pradėti evakuoti tik po 36 valandų (pusantros paros). Su ašaromis akyse Andrejus prisimena: "Kai matau darželį, į kurį eidavo mano vaikai, namus, kuriuose gyveno mano draugai, kai kurių jų jau nebėra, mane apima didžiulis liūdesys."

Tačiau netrūksta smalsuolių, kuriuos ši negyva zona traukia. Turistams į Černobylį net rengiamos ekskursijos. Pavojaus zoną prižiūrintys pareigūnai sako, kad prieš kelis mėnesius aplankyti Černobylio atvykdavo kelios dešimtys žmonių per savaitę. Dabar - kas savaitę bent šimtas. Susidomėjimas Černobyliu toks didelis, jog iniciatyvos pritraukti daugiau lankytojų ėmėsi net Ukrainos vyriausybė.

Tiesa, taisyklės turistams, kaip jau ir minėta, labai griežtos. Juk ten - pavojinga. Zonoje negalima nieko liesti, sėstis ant žemės ir net pasistatyti stovo. Iš zonos negalima nieko išsinešti, draudžiama lauke valgyti. Gidai stengiasi, kad kiekvienas suprastų, jog kai kurios vietos labai užterštos, tad geriau iš tako neišsukti.

Vaikštinėjant po zoną neišvengiamai peršasi klausimas: kiek žmonių gyvenimų kainavo Černobylio katastrofa? Dėl skaičių vis dar ginčijamasi, bet jie - siaubingi. Net pati skurdžiausia statistika rodo, kad nuo radiacijos mirė 4 tūkst. žmonių, neskaitant dešimčių tų, kurie mirė netrukus po avarijos. Kai kuriais duomenimis, aukų - šimtai tūkstančių. Ką jau ir kalbėti apie tai, kad vietos vaikai daugiau serga vėžiu, dažnos genetinės mutacijos, o daržoves, užaugintas pavojingoje zonoje, bus galima valgyti tik po 20 tūkst. metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"