TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Chaosas Kryme, nežinia Kijeve

2014 02 28 6:00
Vakar Krymo sostinės centre susirinko keli tūkstančiai prorusiškai nusiteikusių demonstrantų. SIPA/Scanpix nuotrauka

Ukrainoje suformuota nauja vyriausybė dirbs iki prezidento rinkimų, ir jos laukia tikrai nelengvi iššūkiai. Tačiau vakar svarbiausi įvykiai rutuliojosi ne šalies sostinėje. Neramumai iš Kijevo Nepriklausomybės aikštės persikėlė į autonominį Krymo regioną, kuriame prorusiški "savigynos" būriai užėmė parlamento ir vyriausybės pastatus.

Ketvirtadienį paryčiais, apie 4 val. 30 min., kelių dešimčių nežinomų asmenų būrys, ginkluotas automatais ir kulkosvaidžiais, užėmė Krymo Aukščiausiosios Rados ir vyriausybės pastatus regiono sostinėje Simferopolyje. Jie iškėlė Rusijos vėliavas ir neleido į vidų patekti valdžios atstovams. Vienas įvykių liudininkas sakė, kad į pastatus įsiveržę vyrai vilkėjo karinę aprangą, tačiau be jokių atpažinimo ženklų. Vėliau jie išvedė iš parlamento ir vyriausybės ten buvusius žmones, bet prieš juos nesmurtavo. Apie nukentėjusiuosius per užėmimą nepranešama. Pastatus saugojusiems teisėsaugos pareigūnams užpuolikai grąžino tarnybinius ginklus ir pažymėjimus.

Dėl susiklosčiusios padėties Simferopolyje buvo paskelbta nedarbo diena, o Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pajėgų daliniuose ir milicijoje - nepaprastoji padėtis. Saugumo pajėgos apsupo kvartalą, kuriame yra Krymo Aukščiausioji Rada. Pastatą užėmę nežinomi asmenys nepanoro nei bendrauti su žiniasklaida, nei paaiškinti savo elgesio motyvų ar tikslų.

Kaip nurodo naujienų agentūra „Interfax“, visame Krymo pusiasalyje prorusiški savanoriai formuoja panašius „savigynos“ būrius ir vyksta į šio autonominio regiono sostinę Simferopolį.

Rengs referendumą

Vėliau Krymo parlamente buvo surengta neeilinė sesija. Per ją turėjo būti svarstomas klausimas dėl autonomijos išplėtimo. Krymo Aukščiausiosios Rados prezidiumas inicijavo referendumą dėl „autonomijos statuso patobulinimo ir įgaliojimų išplėtimo“. Manoma, jog referendumu bus sprendžiamas atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimas. Kaip pranešė vietos žiniasklaida, viešame prezidiumo kreipimesi sakoma, kad ramybei Kryme iškilo pavojus dėl „nekonstitucinio valdžios perėmimo Ukrainoje, kurį įvykdė radikalūs nacionalistai, palaikomi ginkluotų nusikaltėlių grupuočių", todėl Krymo Aukščiausioji Rada, remdamasi ją išrinkusių gyventojų valia, prisiima visą atsakomybę už regiono likimą.

Krymas yra vienintelis Ukrainos regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusai. Rusijai jis turi ir strateginę reikšmę, nes čia, Sevastopolio uostamiestyje, bazuojasi jos Juodosios jūros laivynas.

Krymo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nukentėjusiųjų per masinį susibūrimą prie Aukščiausiosios Rados skaičius padidėjo iki 35, 2 žmonės žuvo, 6 buvo paguldyti į ligonines. Jiems nustatytos kaukolės ir smegenų traumos, dauginiai sužeidimai ir buku daiktu padaryti pilvo sužalojimai.

Karinių veiksmų pavojus

Rusijos vidaus reikalų ministerija pareiškė susirūpinimą dėl „didelio masto žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje“ ir pažadėjo toliau „tvirtai, be kompromisų“ ginti savo tėvynainius.

Tikėtina, jog šis susirūpinimas bus įgyvendintas ne vien žodžiais, bet ir darbais - tiek ore, tiek ant žemės, tiek vandenyje. Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį nurodė, kad dėl paskelbtos aukščiausio lygio karinės parengties prie šalies vakarinių sienų čia koviniu režimu patruliuoja naikintuvai. Tuo metu naujienų agentūros pranešė, kad Krymo sostinės apylinkėse pasirodė šarvuočių.

Saugumo šaltinio, kurio pavardė neatskleidžiama, nuomone, jie priklauso regione besibazuojančioms Rusijos pajėgoms. Manoma, šarvuočiais kariai važiuoja į Simferopolį palaikyti administracinius pastatus užėmusių asmenų.

Rusijos jūrų laivynai paskelbė operatyvinę parengtį Barenco ir Baltijos jūrose bei pradėjo iš anksto neskelbtą didelio masto ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą. Apie 80 karinių laivų, kaip nurodė šalies Gynybos ministerija, paliko savo nuolatines bazes ir pradėjo pratybas nustatytuose jūrinių poligonų rajonuose.

Ministrų kabinete - ir protestuotojai

Naująjį ministrų kabinetą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje susirinkusi minia sutiko gana skeptiškai. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Trečiadienio vakarą 25 tūkst. ukrainiečių miniai, susirinkusiai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, buvo pristatyta naujoji Ukrainos vyriausybė. Vakar ją patvirtino ir Aukščiausioji Rada. Už šį sprendimą balsavo 371 deputatas iš 417.

Aikštėje susirinkę žmonės gana santūriai sveikino naująjį ministrų kabinetą, daugelis buvo nusiteikę skeptiškai. Jie žadėjo nesitraukti iš Kijevo centro tol, kol nebus pertvarkyta visa šalies valdžia: ne tik išrinktas naujas prezidentas, bet ir parlamentas, taip pat suformuota vyriausybė. Žmonės ketina atidžiai stebėti naujosios valdžios veiksmus, ir jeigu ji dirbs netinkamai, pašalinti ir šią. Aktyvistai suvokia, jog perversmą įvykdė jie, o ne opozicijos politikai, todėl yra įsitikinę, kad jų balsas šalies valdyme ir toliau turi būti lemiamas.

Naujuoju ministru pirmininku išrinktas partijos „Tėvynė“ pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. 39 metų proeuropietiškas politikas laikinajai vyriausybei vadovaus iki prezidento rinkimų, vyksiančių gegužę. Premjeras pabrėžė, kad tokio ministrų kabineto Ukraina dar neturėjo: vyriausybėje nėra nė vieno oligarcho ar buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui ištikimo politiko.

Užsienio reikalų ministro postas pasiūlytas karjeros diplomatui Andrijui Deščisui. Buvęs ekonomikos ministras Oleksandras Šlapakas eis finansų ministro pareigas. Ekonomikos ministerijai vadovaus Kijevo Mohylos verslo mokyklos prezidentas Pavlo Šeremetas. Energetikos ministro postą naujajame kabinete turėtų išsaugoti Jurijus Prodanas.

Tiesiogiai revoliucijoje dalyvavusiems asmenims taip pat pasiūlytos svarbios pareigos. Žurnalistė Tetjana Čornovol, kuri gruodį buvo užpulta ir sumušta po virtinės straipsnių apie prabangų V.Janukovyčiaus ir jo aplinkos gyvenimo būdą, pakviesta vadovauti naujam Kovos su korupcija biurui. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovo postas pasiūlytas protestų vadui Andrijui Parubijui. Jo pavaduotojo pareigos patikėtos Dmytrui Jarošui, vadovaujančiam kraštutinei dešiniajai sukarintai grupuotei „Teisusis sektorius“. Jos nariai stovėjo pirmosiose susirėmimų gretose. Protestų aktyvistas Dmytro Bulatovas, kuris sausį buvo pagrobtas ir kankintas, o paskui išvyko gydytis į Lietuvą, taps jaunimo ir sporto ministru.

Kamikadzių vyriausybė

Paskirtasis premjeras ministrų kabinetą gana taikliai pavadino "politinėmis kamikadzėmis“, kurių laukia milžiniški darbai. Jiems gali tekti imtis tarp gyventojų nepopuliarių priemonių, taip pat suvaldyti plintantį separatizmo pavojų, ištraukti šalį iš galimo bankroto.

„Iždas tuščias, jo skolos – 75 mlrd. dolerių. Bendra Ukrainos įsipareigojimų suma siekia 130 mlrd. dolerių. Viso dydžio pensijos nemokamos jau daugiau kaip mėnesį, aukso ir valiutos atsargos išgrobstytos. Dabar darome viską, kad suvaldytume situaciją, ir ją suvaldysime. Neturime kito pasirinkimo“, – žadėjo A.Jaceniukas.

Radai patvirtinus vyriausybę, bus galima pradėti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu ir ieškoti būdų, kaip išvengti finansinio kracho, nes šalis greičiausiai nebegaus 15 mlrd. dolerių paskolos, kurią V.Janukovyčiui pažadėjo Rusija, kai šis lapkritį atsisakė pasirašyti su Europos Sąjunga asociacijos sutartį. Buvęs Ukrainos finansų ministras Jurijus Kolobovas tvirtino, kad šiems ir ateinantiems metams valstybei reikės 35 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos iš užsienio.

Ukraina su viltimi žvelgia į JAV ir Europos Sąjungą bei tikisi per dvi artimiausias savaites sulaukti pagalbos. Tačiau iš jų didelio entuziazmo nematyti. Mažai tikėtina, kad JAV suteiks didesnę nei 1 mlrd. dolerių pagalbą. Jos šiuo metu labiau susirūpinusios situacija Sirijoje ir kituose karštuose taškuose. Be to, pačių Jungtinių Valstijų biudžetas išgyvena ne geriausius laikus. Tuo metu ES, su kuria naujieji ministrai asociacijos sutartį viliasi pasirašyti kuo greičiau, galbūt pavyks sukrapštyti šiek tiek daugiau - 1,5 mlrd. dolerių.

V.Janukovyčius prašo Rusijos pagalbos

V.Janukovyčius viešumoje nesirodo nuo šeštadienio. Rusijos naujienų agentūra (RBK) vakar pranešė, kad jis yra apsistojęs sanatorijoje „Barvicha“, kurią administruoja Rusijos prezidento administracijos nekilnojamojo turto departamentas. RBK pranešė, jog tokią informaciją gavo iš vieno turtingiausių Rusijos verslininkų, o ją patvirtino vienas vyriausybės pareigūnas.

Nušalintasis prezidentas kreipėsi į Ukrainos piliečius ir į Rusijos valdžią. Savo tautiečiams jis pareiškė, kad ir toliau laiko save tikruoju šalies vadovu, o dabartiniai Aukščiausiosios Rados veiksmai yra neteisėti, mat sprendimai priimami nedalyvaujant daugeliui buvusios valdančiosios Regionų partijos ir kitų frakcijų narių. Jie neva baiminasi dėl savo gyvybės, nes kai kurie patyrė fizinį smurtą ir buvo priversti palikti šalį. V.Janukovyčius paprašė Kremliaus užtikrinti jo asmeninį saugumą nuo "ekstremistinių veiksmų", mat jo ir „bendražygių adresu skamba grasinimai susidoroti". Pranešama, kad Rusijos vyriausybė V.Janukovyčiaus prašymą patenkino.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"