TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

CŽV "šeimos brangenybės"

2007 06 29 0:00
CŽV direktorius M.Haydenas nutarė išslaptinti dalį CŽV archyvų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Birželio 26 dieną CŽV išslaptino ir paskelbė šimtus dokumentų, iš kurių galima susidaryti vaizdą, kaip ši organizacija dirbo praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Iš jų matyti, kad CŽV veikla neretai pažeisdavo įstatymus, kad jos agentai užsienyje bandė nužudyti nepageidaujamus asmenis, šnipinėjo šalies viduje ir grobė žmones. Palmyra KRUPENKAITĖ

Tai buvo nelengvas laikotarpis šiai organizacijai, nes buvo kilę įtarimų dėl neteisėtos Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) veiklos ir ji bandė taisyti savo reputaciją. Tuo metu įsiliepsnojo Votergeitas ir buvo bijoma, kad nepaaiškėtų ir kitos slaptos CŽV operacijos. Todėl buvo sudaryta speciali dosjė, kuriame kaupiama "delikati" ir "potencialiai pavojinga" informacija, o vėliau šiuos CŽV sukauptus dokumentus imta vadinti "šeimos brangenybėmis".

Dokumentuose yra ir naujų smulkmenų apie CŽV operacijas, apie kurias jau buvo žinoma seniau ir apie kurias rašė spauda. Tačiau paskelbti dokumentai - tai ne visa ataskaita apie šios organizacijos veiklą per ketvirtį amžiaus, o tik rinkinys vidaus raštų, susirašinėjimas su Kongresu ir net laikraščių iškarpos. Kai kuriuose dokumentuose užtušuoti vardai ir duomenys, kartais trūksta ištisų puslapių. Iškalbingiausi tarnybiniai raštai, datuoti 1973 metų gegužę, kaip atsakas į tuometinio direktoriaus Jameso Shlezingerio paklausimą, reikalaujant nedelsiant pranešti "apie visas atliekamas arba neseniai užbaigtas operacijas, kurios gali būti palaikytos valdybos nuostatų pažeidimu". Jam atsakymus davė padalinių vadovai, žemesnio rango valdininkai ir atsistatydinę darbuotojai. Iš šių dokumentų matyti, kaip neteisėtai buvo sekami žmonės ir vykdomos neteisėtos operacijos.

Kaip nuteka informacija

Iš dabar paskelbtų dokumentų paaiškėjo, kad tuo metu CŽV agentai buvo įsitaisę priešais "The Washington Post" redakciją esančiame viešbutyje tikėdamiesi išsiaiškinti, kaip nuteka informacija iš specialiųjų tarnybų. Paaiškėjo, kad aukšto rango CŽV pareigūnai mokėjo gudriai pasinaudoti net Baltaisiais rūmais, kad iš jų biudžeto būtų sumokėta agentams, įsilaužusiems į "Watergate" viešbutį.

Vienas paskelbtų tarnybinių raštų liudija, kad 1973 metų gegužę ruošiantis duoti parodymus Kongreso komisijai, tyrusiai Votergeitą, gerai mokamam CŽV darbuotojui Williamui Colbey buvo labai nelengva nuspręsti, kokią informaciją atskleisti. Vienas kolega jį įspėjo, kad komisija norės išsiaiškinti, "ar CŽV sąmoningai dalyvavo darant neteisėtus veiksmus, ar tik vykdė aukštesnių vadovų nurodymus, net turėdama pagrindo įtarti, kad jie yra neteisėti".

Dokumentai parodo ir kaip buvo vykdomas projektas "Strazdas", pagal kurį buvo įrengta pasiklausymo aparatūra svarbių asmenų biuruose ir namuose. Tą sutiko padaryti telefonų kompanija, gavusi saugumo direktoriaus pulkininko Sheffieldo Edwardso, veikusio CŽV direktoriaus Johno A.McCone'o nurodymu, prašymą. Taip nuo 1963 metų kovo 12-osios iki birželio 15-osios buvo klausomasi 12 senatorių, 6 Kogreso narių, 21 Kongreso darbuotojo, 16 vyriausybės darbuotojų, įskaitant ir vieną Baltųjų rūmų darbuotoją, kelių viceprezidento komandos žmonių ir net generalinio prokuroro padėjėjo pokalbių telefonu. Tokiu būdu CŽV išsiaiškino, kaip nutekėdavo informacija, nes žurnalistai gaudavo jos daugiau, negu turėjo teisę skelbti.

Kaip rengiami pasikėsinimai

Iš išslaptinto archyvo dalies matyti, kaip buvo rengiami pasikėsimimai ir kaip medžiojami šnipai politinėse partijose įvairiose valstybėse. Viename dokumente kalbama, kaip planuojama nunuodyti vieną Afrikos lyderių, kitame - kaip CŽV pasiūlė vienam mafijos bosui 150 tūkst. dolerių, kad šis nužudytų Kubos lyderį Fidelį Castro. Tai turėjo atrodyti kaip mafijos susidorojimas.

"Šeimos brangenybėse" išsamiai aprašyta, kaip CŽV agentai bandė įtikinti gangsterį Johnny Roselli padėti nužudyti F.Castro.

Dar 1960-ųjų rugpjūtį CŽV pareigūnas Richardas Bissellas aiškinosi, ar pulkininkas Sh. Edwardsas iš Saugumo biuro "turi galimybių padėti subtilioje misijoje, kuriai reikia gangsterių stiliaus veiksmų". Pastaboje nurodoma, kad "tos misijos" taikinys - F.Castro.

Derantis su mafijos "krikštatėviais" tarpininko vaidmenį atliko buvęs

Federalinio tyrimų biuro (FTB) darbuotojas Robertas Maheu. Jis prisistatė tarptautinių kompanijų, neva patyrusių finansinių nuostolių dėl F.Castro atėjimo į valdžią, ir todėl pasirengusių pakloti už jo nužudymą 150 tūkst. dolerių, atstovu. Pirmiausia R.Maheu susipažino su garsiu Las Vegaso mafiozu J.Roselli, kuris jį supažindino su garsiais nusikalstamo pasaulio atstovais Salvatore Giancana ir Santo Trafficante. Šie gangsterių vadeivos tuomet slapstėsi nuo teisingumo, nes buvo įtraukti į 10 FTB ieškomiausių nusikaltėlių sąrašą.

Tačiau mafiozai nutuokė, kas iš tikrųjų yra žmogžudystės užsakovas, todėl sutiko sunaikinti F.Castro nemokamai - pasiūlė F.Castro nunuodyti. Jie tikėjosi, kad už tai CŽV jiems padės išvengti teisinio persekiojimo.

CŽV parengė šešias specialias tabletes. Jas paduoti F.Castro turėjo Kubos pareigūnas Juanas Orta, asmeniškai pažįstantis Kubos lyderį. CŽV žinojo, kad J.Orta turi ryšių su mafija. Tačiau kelias savaites pasvarstęs pareigūnas išsigando ir atsisakė vykdyti užduotį, o vietoj savęs pasiūlė kitą kandidatą, jau kelis kartus nesėkmingai mėginusį nunuodyti F.Castro.

Kitame rašte yra viso labo viena pastraipa, kurioje kalbama apie "planą, kuris numatė Kongo premjero Patriso Lumumbos nužudymą". Žmogaus, kurio pavardė užtušuota, duomenimis, nuodai turėjo būti paslėpti jo mašinoje. Vėliau Belgijos sudaryta komisija paskelbė, kad 1961 metais P.Lumumbą nužudė jo piešininkai šalies viduje.

Kas patekdavo CŽV akiratin

Išslaptinti CŽV dokumentai apima 1953-1973 metus. Juose išsamiai pasakojama, kaip buvo vykdomos slaptos operacijos, vertinama padėtis Sovietų Sąjungoje ir Kinijoje, pateikiama pasikėsinimų į užsienio politikus planų, taip pat pasakojama, kaip buvo sekami judėjimo prieš karą Vietname pačiose Jungtinėse Valstijose aktyvistai, žurnalistai, visuomeninių organizacijų, nepritariančių Baltųjų rūmų politikai ir įvairių ardomųjų grupuočių nariai. Sekamas buvo net buvęs legendinės grupės "The Beatles" narys Johnas Lennonas, kuris pateko CŽV akiratin įsitraukęs į judėjimą prieš karą Vietname.

Viename dokumente pasakojama ir tai, kad trejus metus kalėjime buvo laikomas ir vėliau į Vakarus pabėgęs KGB darbuotojas Jurijus Nosenka. CŽV manė, kad jis - dvigubas agentas, specialiai atsiųstas į Vakarus SSRS specialiųjų tarnybų ir labai ilgai jį tardė.

CŽV vadovas gerina įvaizdį

Dabartinis CŽV vadovas Michaelas Haydenas pripažino, kad kai kurie išviešinti dokumentai - "priminimas tų dalykų, kurių CŽV neturėjo daryti", nes tai "nedaro garbės CŽV, nors yra jos istorijos dalis". Jis priminė, kad po Votergeito organizacijoje buvo imtasi vidaus reformų, po kurių CŽV "užėmė daug tvirtesnę padėtį mūsų demokratinėje sistemoje".

M.Haydenas buvo paskirtas CŽV direktoriumi pernai vasarą, kai vėl kilo įtarimų, kad valdyba pažeidžia įstatymus - slaptuose kalėjimuose kankina terorizmu įtariamus žmones, taip pat seka JAV piliečius, negavusi tam būtino leidimo. Manoma, kad būtent todėl CŽV direktorius ir nusprendė paskelbti "šeimos brangenybes", taip parodydamas, kad dabar ši organizacija yra tokia atvira, kokia tik gali būti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"