TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

D. Cameronas Helsinkyje nieko nepasieks

2014 11 06 14:43
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas D. Cameronas AFP/Scanpix nuotrauka

Suomijos sostinėje Helsinkyje šiuo metu susitinka devynių šalių – Šiaurės, Baltijos ir Jungtinės Karalystės – ministrai pirmininkai. 

Vyksta jau ketvirtasis tokio pobūdžio susitikimas, angliškai vadinamas „The Northern Future Forum“ (liet. Šiaurės ateities forumas), pirmąkart Davido Camerono iniciatyva surengtas Londone 2011 metais. Vėliau vyko Švedijos bei Latvijos sostinėse. Nurodoma, jog jo tikslas – dalintis idėjomis bei ieškoti naujų būdų bendriems iššūkiams, kylantiems Europos ekonomikoms, spręsti. Šių metų temos, kuriomis premjerai kartu su verslo bei akademinio pasaulio atstovais diskutuos rytoj – inovatyvus verslas, švietimo sistemų konkurencingumas.

Kas bendro?

Renginyje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos premjerai. Nepaisant deklaratyvių frazių apie bendrus iššūkius, kyla klausimas, ar šios šalys tikrai turi pakankamai sąlyčio taškų, kad toks bendradarbiavimo formatas būtų naudingas, ne vien fasadinis. Tarkime, Norvegija ar Islandija nėra Europos Sąjungos (ES) narės, o Švedija ir Suomija neįeina į NATO sudėtį. Pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Vytauto Keršansko, vieningos pozicijos paieškas apsunkina skirtinga šalių istorinė, kultūrinė patirtis ir ekonominių ryšių ribotumas. „Net jei ir kyla panašių grėsmių, šalys jas suvokia pakankamai skirtingai. Kartais sunku kalbėti net apie Baltijos valstybių trejetą, nes skiriasi geopolitinės orientacijos, vidaus politikos. Nedrįsčiau kalbėti apie stiprų, vieningą regioną“, – komentavo jis, pažymėdamas, jog Baltoskandijos vizija ar Šiaurės kryptis buvo aktyviausiai propaguojama buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio.

Kita vertus, net jei ir sunku kalbėti apie vieningą regioną, tokie susitikimai, kaip šiandien prasidedantis Suomijos sostinėje, nėra bergždi. Jų metu apsikeičiama svarbia informacija, pastaruoju metu ypač reikšminga tapo saugumo tema. V. Keršansko nuomone, kiekvienas toks grupės šalių susitikimas būtent dėl pastarosios priežasties turi pridėtinės vertės. Visos dalyvaujančios valstybės, išskyrus galbūt Islandiją, jo teigimu, susirūpinusios aktyvėjančia Rusijos agresyvia veikla kaimynų atžvilgiu. Nepaisant nuo Šaltojo karo laikų išlikusių Šiaurės šalių santykių su NATO, net ir nebūdamos aljanso narėmis Švedija ir Suomija gynybai skiria daugiau nei vidutiniškai jo narės, įsitraukia į bendras veiklas. Kol kas, kaip sakė politologas, net ir išaugus Rusijos grėsmei, visuomenės nuomonės nepalankios jų įsitraukimui į aljansą,. Taigi net jei Helsinkyje vykstančio susitikimo programoje numatyti klausimai apie inovacijas ir ekonomikos augimą, kurie yra svarbūs labiausiai dėl bendradarbiavimo bankininkystės ir telekomunikacijos sektoriuose, tai nereiškia, jog prie pietų stalo ministrai nediskutuos apie saugumą. Be to, kaip pridūrė V. Keršanskas, galėtų būti svarstoma ir transatlantinė laisvos prekybos sutartis, kuri aktuali visų Helsinkyje susirinkusių valstybių atstovams.

Proga britų premjerui?

Vytautas Keršanskas / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Britų spauda rašo, jog D. Cameronas susitikimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis gali išnaudoti ir dar vienam tikslui – siekti paramos siūlomoms ES reformoms, kurios ribotų šalių narių piliečių migraciją. Iš Dauningo gatvės pranešama, jog premjeras primygtinai siūlys grupei šalių tapti stipresniu balsu ES, mat jų ekonomikos auga žymiai greičiau nei pietinių valstybių. Tačiau du su D. Cameronu susitiksiantys premjerai yra pasisakę prieš pastarojo norą keisti migracijos Europoje taisykles. Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas kritikavo laisvo asmenų judėjimo suvaržymą. Jis yra sakęs, jog asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvės yra „šventos“. Kolega iš Švedijos Stefanas Lofvenas taip pat atsiliepė neigiamai, teigdamas, jog šitaip ardoma bendra rinka.

Nors pavyko išsaugoti Škotiją, vidinis gaisras užgesintas, Didžiosios Britanijos piliečiai nėra patenkinti – ministras pirmininkas ėmė žongliruoti euroskeptiškais jausmais. „D. Cameronas su griežtais pasisakymais, ES reformos siūlymais po truputį save stumia į kampą. Tarp kitų Europos lyderių tai nepopuliaru, suprantant, kad kortų namelis labai trapus. Išorės veikėjai išnaudotų bet kokią ES vidinę destabilizaciją. ES narės tikrai nenori kalbėti apie grįžimą atgal ar reformą, kuri varžytų keturias laisves. Nemanau, kad šitame susitikimo formate jis galėtų ką nors pasiekti. Žinoma, Šiaurės šalys susiduria su vis rimtesnėmis imigracijos problemomis, tačiau jos mąsto kitaip, renkasi kitokius sprendimo būdus. Didžiosios Britanijos pozicija šiuo klausimu laikoma gan išsišokėliška“, – komentavo RESC analitikas.

Apibendrindamas jis teigė, jog nors šiandien prasidedančio susitikimo metu ir nėra priimami svarbūs strateginiai sprendimai, jis reikšmingas kasdienės diplomatijos prasme, informacijos apsikeitimu, galimybe išsakyti savo poziciją. Pasak V. Keršansko, Lietuva dažnai matoma kaip vieno klausimo valstybė, nuolat pabrėžianti Rusijos faktorių. Susitikimas – galimybė parodyti, „kad tai ne paranoja, o pagrįsta pozicija“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"