TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

D.Marty palieka Strasbūrą

2011 10 25 8:51

Taip jau sutapo, kad spalio mėnesį Strasbūrą nusprendė palikti šveicaras Dickas Marty, pagarsėjęs savo kova prieš CŽV slaptuosius kalėjimus, juoduosius sąrašus bei prekybą žmogaus organais Kosove, o  Lietuvos generalinė prokuratūra paskelbė neatnaujinsianti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje.

Praėjusį penktadienį Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė, kad prokurorai išnagrinėjo organizacijų "Amnesty international", "Reprieve" ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktą informaciją apie su CŽV siejamų lėktuvų skrydžius per Lietuvos teritoriją ir nusprendė, kad ji nesvarbi. "Visuomeninių organizacijų pateikta informacija buvo įvertinta kartu su nutraukto ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir nuspręsta, kad ji nėra esminė ir negali turėti reikšmės bylos sprendimui", - skelbė Generalinė prokuratūra. Drauge ji pabrėžė, jog nėra duomenų, kad Lietuvoje būtų neteisėtai kalintas nors vienas kitos valstybės pilietis, o visuomeninių organizacijų pateikta informacija nesudaro jokių prielaidų tokiu sprendimu abejoti.

Toks pranešimas greičiausiai nuliūdino šveicarą D.Marty, apie kurio pasitraukimą iš Europos Tarybos (ET) buvo pranešta šiek tiek anksčiau. Jo tėvynėje dienraštis "Neue Zuercher Zeitung" ta proga parašė: "Liberalusis D.Marty per daug vertina savo gerą reputaciją, kurią susikūrė atkakliai tyrinėdamas tamsiuosius politikos užkulisius. Nenorėdamas, kad deputatai dar kartą atsuktų jam nugarą, jis nusprendė pasitraukti."

Dienraštis priminė, kad kartą visa Rumunijos delegacija demonstratyviai pasišalino iš Europos rūmų plenarinės salės, taip protestuodama prieš D.Marty pareikštą kaltinimą, esą jų šalyje pritariant vyriausybei CŽV turėjo slaptą kalėjimą, kuriame buvo tardomi ir net kankinami pagrobti terorizmu įtariami asmenys. Paskutinį ET subruzdimą D.Marty sukėlė sakydamas atsisveikinimo kalbą spalio pradžioje. Jis negailėjo karčių ir piktų žodžių įvairių Europos valstybių vyriausybėms dėl jų polinkio saugoti valstybės paslaptis, kas trukdo Europos Parlamentui kontroliuoti, ar kovojant su terorizmu pasitaiko teisės pažeidimų. Kalbėdamas D.Marty pabrėžė, kad slaptosios tarnybos negali būti valstybe valstybėje.

"Iš pradžių už savo įspėjimus apie neva neįrodytus žmogaus teisės pažeidimus kovojant su terorizmu buvau keikiamas ir niekinamas, bet juk vėliau pasitvirtino net smulkmenos mano ataskaitose apie CŽV", - sakė D.Marty. Jis įsitikinęs, kad pasitvirtins ir jo įspėjimai apie prekybą žmogaus organais Kosove.

66-erių D.Marty Strasbūre dirbo 13 metų ir daugiau rinkimuose savo kandidatūros kelti neketina. Europos rūmuose, mažai kam pastebint, pasirodo ir juos palieka daug įvairių tautų atstovų. D.Marty kaip niekas kitas iš 318 visoms 47 Taryboje atstovaujamų valstybių atstovaujančių narių buvo ir matomas, ir girdimas. Gerai šveicarą pažinoję kolegos laikė jį puikiu kietakakčiu politiku, kuriam rūpėjo politikos skauduliai.

Vis dėlto jo pozicija nebuvo neginčytina. Jam priekaištauta, kad audras sukėlęs savo ataskaitomis apie kovą su terorizmu, prekyba žmogaus organais Kosove ar svarbiausių žmogaus teisių pažeidimus Kaukaze, jis nepateikęs jokių, net anoniminių, liudininkų parodymų savo kaltinimams įrodyti. Kai kurie Strasbūro deputatai slapčiomis piktinosi, kad D.Marty pasinaudojo ET, siekdamas populiarumo žiniasklaidoje.

Didžiausio atgarsio pasaulyje sulaukė šio šveicaro paklausimas apie kovą su terorizmu, po ko kilo šurmulys Europos vyriausybėse, generalinėse prokuratūrose ir parlamentų specialiosiose komisijose. Žmonių grobimas, transportavimas ir slaptieji kalėjimai, kankinimai per tardymus - visa tai nelegaliai be teismo sprendimo darė Jungtinės Valstijos, padedamos daugelio Europos šalių vyriausybių. D.Marty teigė, kad labiausiai šiuos pažeidimus reikalauja ištirti JAV pilietinė visuomenė. Šveicaro pareiškimais paremtas ET pradėtas tyrimas pirmą kartą sukėlė tokį ilgalaikį rezonansą. Atėjo diena, kai Londonas ir Ankara buvo priversti pripažinti tai, ką jie iš pradžių taip karštai neigė: kad per Diego Garcios atolą buvo transportuojami įtariamieji teroristai, o

Turkijos oro uostas priklausė CŽV skrydžių tinklui. Kritikuojamas buvęs Turkijos generalinis prokuroras įpykęs pabrėžė, kad nepateiks jokių įrodymų.

Ką mėgindamas "įveikti tylą" galiausiai pasiekė D.Marty? Jis pats savo pasiekimais nėra labai patenkintas. Laimėjimu jis laiko tai, kad Milane už įtariamojo terorizmu Abu Omaro pagrobimą buvo nuteisti 22 JAV agentai. Kitur, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Lietuvoje, tyrimas dėl CŽV kalėjimų nedavė rezultatų, o Rumunija toliau atsiriboja nuo panašių kaltinimų. Dar D.Marty stengėsi pasiekti, kad pagarsėjusiuose juoduosiuose Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos (ES) sąrašuose įrašytas asmuo būtų iš jų išbrauktas, nes tokių asmenų sąskaitos be teismo užšaldomos ir apribojama jų judėjimo laisvė. Tačiau atsakinėti į klausimus, ar jam tai pavyko pasiekti, D.Marty nemėgsta. Tai esanti parlamento narių pareiga, atkerta jis.

ET laimėjimai ir nesėkmės priklauso nuo ribotos jos valdžios. D.Marty kaltinimai, esą dabartinis Kosovo vyriausybės vadovas Hashimas Thaci ir kiti buvusios maištininkų grupuotės UCK vadai dalyvavo prekyboje žmogaus organais per karą Kosove, sukėlė didelį atgarsį ir piktą Tiranos reakciją. Kaltinimus patikrinti turės ES misija Kosove "Eulex", nes ET tam įgaliojimų neturi. D.Marty dėl to nesiginčija: "Valstybių sąjunga nėra tardymo institucija, o politinė instancija. Apskritai įdomu, ką ET reiškia valdžia", - klausė šveicaras, primindamas, kad jos deputatai galiausiai turi tik moralinį autoritetą.

Faktai

Atnaujinti sausio mėnesį nutrauktą ikiteisminį tyrimą Lietuvos prokurorus ragino "Amnesty International". Ji pranešė, kad pavyko identifikuoti dar vieną su CŽV siejamą skrydį iš Maroko į Vilnių 2005 metais.

2009-ųjų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai - Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Tyrimo metu taip pat nustatyti du su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir trys - į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau taip ir liko neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą buvo atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, bet šių metų sausio mėnesį jis buvo nutrauktas. Tai padaręs prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti. Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai taip pat neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"