TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

D.Marty smerkia juoduosius sąrašus

2011 01 04 0:00
Senatorius D.Marty garsiai prabilo apie pavojų, kurį kelia juodieji sąrašai.
LŽ archyvo nuotrauka

Šveicarijos senatorius Dickas Marty pirmasis Europos Tarybos vardu oficialiai pranešė apie slaptus CŽV kalėjimus Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Dabar jis kalba apie piktnaudžiavimą juodaisiais sąrašais.

Pastaruoju metu senatorius vėl sulaukė nemažai tarptautinės žiniasklaidos dėmesio dėl savo tyrimo apie įtariamą prekybą organais Kosove. D.Marty pastangos ginant žmogaus teises yra tikrai reikšmingos. Vienas didžiausių senatoriaus praėjusių metų laimėjimų - abiejų Šveicarijos parlamento rūmų įtikinimas priimti pasiūlymą apriboti piktnaudžiavimą juodaisiais sąrašais, kuriuos sudarė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba kilus grėsmei dėl "Al Qaedos" ir Talibano nuolat rengiamų teroristinių atakų. Šveicarija kol kas yra vienintelė valstybė, kuri ėmėsi priemonių, įpareigojančių vyriausybę atšaukti sankcijas, pritaikytas asmeniui iš juodojo sąrašo, jei per trejus metus jokia teisminė institucija nesiėmė nagrinėti jo bylos.

Interneto svetainei Swissinfo.ch duotame interviu apie žmogaus teisių pažeidimus Kosove D.Marty paaiškino, kuo, jo manymu, negera juodųjų sąrašų sistema. Senatorius teigia, kad jos veikimo principai ne tik pažeidžia tarptautinę teisę, bet dar yra naudingi ir teroristams. Šis interviu turėtų būti įdomus LŽ skaitytojams.

- Kokiu būdu šie sąrašai pažeidžia JT principus?

- Problema - ne patys sąrašai, bet tai, kaip jie administruojami. Bet kuri valstybė, priklausanti Saugumo Tarybai, gali laisvai įtraukti asmenį į juodąjį sąrašą. Viskas, ką ji turi padaryti, tai pasakyti Sankcijų komitetui, kurį sudaro 15 Saugumo Tarybos narių, kad toks ir toks asmuo remia "Al Qaedos" ar kokį kitą teroristų tinklą. Jai net nereikia pateikti jokių įrodymų.

Sąraše atsidūrę asmenys apie tai net neinformuojami ir jiems nesuteikiama galimybė duoti parodymus. Jie negali nei susipažinti su kaltinimo detalėmis, kurios prilyginamos valstybės paslaptims, nei pateikti apeliacijos nepriklausomai institucijai, kad galėtų apginti savo teises. Tai tikras savivaliavimas.

- Ką konkrečiai reiškia atsidurti šiuose juoduosiuose sąrašuose?

- Visas jūsų turtas konfiskuojamas, negalite turėti kreditinės kortelės ar sąskaitos banke, jums nebeleidžiama tęsti darbo, už kurį gaunate atlyginimą. Pinigų paliekama tik tiek, kad pakaktų minimaliai pragyventi. Taip pat negalite keliauti už valstybės, kurioje gyvenate, ribų. Šiems apribojimams nenustatytas joks terminas. Kai kuriems žmonėms tai reiškia ekonominį žlugimą.

- Kaip jūsų siūlymą sutiko abeji Šveicarijos parlamento rūmai?

- Senatas jam pritarė vienbalsiai. Kai dokumentai buvo pateikti Atstovų rūmams, užsienio reikalų ministerija ėmė daryti spaudimą, kad pasiūlymas nebūtų priimtas toks, koks pateiktas. Šveicarija nori tapti Saugumo Tarybos nare, todėl ji nebuvo patenkinta, kad pasukta skirtingu keliu.

Vyriausybė norėjo, kad sušvelninčiau tekstą, tačiau atsisakiau. Atstovų Rūmai pritarė mano pasiūlymui kovo mėnesį, nepaisydami Šveicarijos vyriausybės spaudimo.

- Kokį tai turėjo poveikį?

- Siūlymo pasekmė ta, kad JT ėmėsi darbo: keli vardai buvo išbraukti iš juodųjų sąrašų. Turiu pabrėžti, kad ambasadoriaus Peterio Maurerio vadovaujama Šveicarijos delegacija Niujorke sunkiai dirbo, kol įtikino Saugumo Tarybą skirti apsaugos priemones sankcijoms, susijusioms su juodaisiais sąrašais. Taryba taip pat paskyrė ombudsmenę, Kanados pilietę. Tačiau jos nuomonė - tik patariamoji. Taigi tai nėra tikra apeliacinė institucija. Tačiau ji jau išsiaiškino, kad žmonių, kurie seniai mirę, pavardės vis dar yra sąrašuose.

- Penkiolika Sankcijų komiteto narių atstovauja savo šalims. Ar tai nesukelia nešališkumo problemos?

- Žinoma, sukelia. Daug derybų vyksta komitete, kur dažnai nuskamba frazė: "Jeigu leisi "mano teroristą" įtraukti į sąrašus, tai prireikus leisiu įtraukti "tavąjį"... Skandalinga, kad taip dirbama Saugumo Taryboje.

- Ar toks savivaliavimas administruojant juoduosius sąrašus nedidina įtampos tarp Vakarų ir musulmonų pasaulio?

- Žinoma, didina. Vyriausybės, ypač Europos valstybių, nesirūpina, kad būtų laikomasi jų propaguojamų principų, o teroristai gauna pretekstą kovoti su tomis valstybėmis, kurios naudojasi neteisėtomis priemonėmis - sudarinėja juoduosius sąrašus, rengia slaptas misijas, kaip CŽV, ir įrengia slaptus kalėjimus. Ir ši neteisėtumo sistema vis stiprėja.

Prisidengus kova su terorizmu žmonės grobiami ir laikomi nelaisvėje be jokio teismo. Jie paleidžiami po devynerių metų dėl įrodymų stokos. Jie neišgirsta nė vieno atsiprašymo žodžio ir negauna jokios piniginės kompensacijos. Tuo pasinaudoja teroristai ir tai yra labai pavojinga.

- Kuo būtų galima paaiškinti tokį Vakarų šalių nusistatymą?

- Paaiškinimas, kuris man atrodo siaubingai apmaudus, būtų toks: iki šiol šios priemonės taikytos tik musulmonams. Jei į sąrašą patektų krikščioniškos Vakarų valstybės pilietis, viskas imtų keistis.

 

Vertė Kristupas Vasiliauskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"