TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dalios Grybauskaitės pėdomis

2011 06 10 0:00
Jei M.Kuneva laimėtų rinkimus, ji būtų antroji ES komisarė, tapusi valstybės vadove.
LŽ archyvo nuotrauka

Buvusi Europos Sąjungos (ES) komisarė Meglena Kuneva pranešė, kad ketina siekti Bulgarijos prezidento posto. Likus mažiau nei penkiems mėnesiams iki rinkimų nei valdanti, nei opozicinė partijos dar nepaskelbė, kas taps jų kandidatais į svarbiausią valstybės postą.

M.Kuneva - gerai žinoma ne tik Bulgarijoje, bet ir visoje Europoje politikė. Ji vedė derybas su Europos Komisija dėl Bulgarijos įstojimo į ES, paskui buvo Europos reikalų ministrė dviejose vyriausybėse - caro Simeono Saksaburgiečio (2001-2005) ir Sergejaus Staniševo (2005-2009). Rinkimuose ji nutarė dalyvauti kaip nepriklausoma kandidatė, nors S.Saksaburgiečio įkurta partija "Tautos judėjimas dėl stabilumo ir pažangos" jau paskelbė, kad ją palaikys, ir taip susigrąžins savo prarastą populiarumą.

Tarp šios partijos kūrėjų buvo ir pati M.Kuneva. Tačiau per pastaruosius parlamento rinkimus 2009 metais ši partija negavo nė vienos vietos parlamente. Tačiau dėl asmeninio populiarumo M.Kunevai pavyko pasiekti, kad trys šios partijos nariai būtų išrinkti į Europos Parlamentą. M.Kuneva jau pradėjo rinkimų kampaniją, kurios šūkis - "Sugrąžinkime Bulgariją į Europą", nes, jos teigimu, savo dvasia bulgarai ES dar nepriklauso.

Kol kas analitikams ir politologams sunku įvertinti buvusios komisarės galimybes. M.Kunevos populiarumas iš tiesų didelis, tačiau nežinant, kokie bus šios politikės varžovai, sunku vertinti jos šansus. Valdančioji centro dešinioji partija "Piliečiai už Bulgarijos europinę plėtrą" delsia paskelbti savo kandidatą. Partijos lyderis ir premjeras Bojko Borisovas teigia, kad sprendimas bus priimtas rugpjūtį. Analitikai tvirtina, kad tokio delsimo priežastis labai paprasta - B.Borisovas pats dar nenutarė, ar sieks prezidento posto. O nenutarė jis dėl to, kad nežino, ar labai sparčiai kris jo paties ir jo vadovaujamo ministrų kabineto populiarumas. Jei reitingų kritimas sumažės, premjeras įsitrauks į kovą dėl prezidento posto, nors Bulgarijoje jis ir nesuteikia tokių galių kaip ministro pirmininko pareigos, tačiau garantuoja, kad B.Borisovas galės eiti šias pareigas penkerius metus. Tačiau dauguma analitikų linkę manyti, kad B.Borisovas pralaimės, nes M.Kuneva kaip nepartinė kandidatė sutelks aplink save visus nepatenkintuosius dabartine vyriausybe ir besikuriančią pilietinę visuomenę.

Tačiau ir opozicija, t. y. kairieji, taip pat dar nepaskelbė savo kandidato. Jie delsia dėl to, kad neturi stipraus lyderio. Kairiųjų lyderis ir buvęs premjeras S.Staniševas negali kelti savo kandidatūros, nes Konstitucijoje nurodyta, kad valstybės vadovu gali būti renkamas tik Bulgarijoje gimęs asmuo. Tarp kairiųjų elektorato populiariausias aktorius, parlamentaras ir buvęs kultūros ministras Stefanas Danilovas, tačiau jis tikina, kad šio posto nesieks. Tad greičiausiai kairieji, neturėdami stipraus kandidato, per antrąjį rinkimų turą parems M.Kunevą.

Bulgarijoje minima dar viena kandidato į prezidentus pavardė - tai nacionalistų partijos "Ataka" lyderis Volenas Siderovas. Per praėjusius prezidento rinkimus jis pateko į antrąjį turą. Dar yra "Dangiškoji koalicija" arba "senieji" centro dešinieji, kurie XX amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje atskilo nuo Demokratinių jėgų sąjungos. Abi šios jėgos jau šios savaitės pabaigoje turi išrinkti bendrą kandidatą. "Dangiškosios koalicijos" atstovo tikimybė laimėti rinkimus - tik 2-3 proc., tad jau dabar aišku, kad jų kandidatas jokio pavojaus M.Kunevai nekelia.

Tačiau nuo tada, kai 1990 metais žlugo komunistinis režimas, svarbų vaidmenį renkant prezidentą vaidina daugiau kaip pusės milijono turkų diaspora. Turkai susibūrę į partiją "Teisių ir laisvių judėjimas". Kai M.Kuneva abu kartus pateko į vyriausybės sudėtį, ši turkų partija priklausė valdančiajai koalicijai. Tačiau šį kartą turkų partijos parama priklausys nuo artėjančių savivaldos rinkimų rezultatų turkų dominuojamuose regionuose.

Vietos rinkimai numatyti lapkričio 23-iąją, tačiau tą pačią dieną turėtų įvykti ir prezidento rinkimai. Tačiau dabartinis valstybės vadovas Georgijus Parvanovas dar nepasirašė atitinkamo dekreto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"