TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Damoklo kardu mojuoja Kryme

2014 02 26 6:00
Dauguma Sevastopolio gyventojų neslepia simpatijų Kremliui – jie švenčia rusiškas šventes ir yra patenkinti rusų įtaka regione. AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos politikai žino, kur suduoti skaudžiausią smūgį nenuolankiai kaimynei Ukrainai. Kremliaus atstovai pradėjo abejoti Ukrainos teritoriniu vientisumu. Tai nustebino Vakarų politikus ir patvirtino pačių ukrainiečių nuogąstavimus. Šalyje - ypač Rusijai kadaise priklausiusiame Kryme - kurstomos separatistinės nuotaikos.

Naktį į antradienį į Krymo pusiasalį atvyko nedidelė Rusijos Dūmos deputatų delegacija. Juos maloniai pasitiko vietos regioninio parlamento atstovai. Rusijos parlamentarai krymiečiams perdavė svarbią žinią iš Kremliaus. Panorėję visi Krymo gyventojai galės gauti Rusijos pilietybę supaprastinta tvarka.

Didžiausia grėsmė

Rusijos Dūmos atstovai nesibaimino ir gerokai stipresnių frazių. Susirinkusiems Krymo deputatams jie kalbėjo, kad jei Krymas panorės vėl tapti Rusijos sudėtine dalimi, Kremlius tokį vietos gyventojų pasirinkimą kaipmat parems.

Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas vakar susitiko su teisėsaugos struktūrų vadovais tartis dėl prorusiškai nusiteikusių regionų separatizmo grėsmės. Kijeve valdžią perėmę buvusios opozicijos atstovai suvokia, kokios rimtos problemos šiuo metu gresia pergalę prieš Viktorą Janukovyčių tebešvenčiančiai Ukrainai. Nepatenkinta kaimynės pademonstruotu charakteriu, ypač – nuolankumo Rusijai stygiumi, Kremliaus valdžia bando suduoti kuo stipresnį smūgį užsispyrėlei Ukrainai.

Ne finansinės paramos nutraukimas (nors ir jis skaudžiai atsilieptų Ukrainos gyventojams) būtų didžiausia Rusijos sukelta nelaimė. Teritorinis susiskaldymas ir karo grėsmė kelia dar didesnį pavojų kruviną revoliuciją išgyvenusiai Ukrainai.

Perskelti Ukrainą į dvi atskiras Rytų ir Vakarų valstybes būtų nelengvas uždavinys net ir Maskvos strategams. Pietų Ukrainoje esantis Krymas, apsuptas Juodosios jūros, yra daug patrauklesnis taikinys į šalies vientisumą besikėsinančiai Rusijai.

Ant karo slenksčio

Krymas Ukrainai atiteko prieš 60 metų. Tuomet Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas pusiasalį ukrainiečiams perdavė kaip pagarbos ir draugystės simbolį. Krymas – itin mėgstama turistų vieta. Čia atvyksta daugybė aplinkinių valstybių gyventojų. Šioje nuostabioje vietoje yra lankęsi ir nemažai lietuvių. Dėl unikalios gamtos ir malonaus klimato Krymas kadaise buvo pramintas Rusijos carų žaidimų aikštele.

Krymą rusai mėgsta ne vien dėl gražios aplinkos. Šiame rusakalbiame Ukrainos regione daugiau nei pusę gyventojų (apie 58 proc.) sudaro etniniai rusai. Ukrainiečių tautybės asmenų čia gyvena gerokai mažiau – apie 24 proc., o Krymo totorių – 12 procentų. Krymas nuo seno palaiko ypač gerus santykius su Kremliumi. Jo sostinėje Sevastopolyje rusai net turi įsirengę karinę jūrų bazę.

Dauguma Krymo gyventojų didžiuojasi ypatingu savo regiono autonominiu statusu ir vertina Rusijos dėmesį. Ši abipusė simpatija bei panašūs interesai ir kelia didžiausią pavojų Ukrainai. Didžioji dalis Krymo gyventojų nenori prarasti Kremliaus globos ir yra nepatenkinti pasikeitusia Kijevo pozicija. Kryme įsikūrusio Kerčo miestelio žmonės sekmadienį netgi suorganizavo simbolinę akciją – miesto aikštėje pakabintą Ukrainos vėliavą jie pakeitė rusiška trispalve.

Ukraina – ne Gruzija

Nuotaikomis Kryme puikiai naudojosi jame apsilankę Rusijos Dūmos deputatai. Jie siūlė gyventojams rusiškus pasus ir žadėjo rūpintis Kryme gyvenančiais rusais. Kremliaus atstovai kartoja scenarijų, kurį puikiai pritaikė Gruzijoje, kai nuo šios atplėšė Pietų Osetiją ir Abchaziją. Nusprendę, kad Krymo rusai atidūrė pavojuje, Maskvos statytiniai tikrai nemindžikuos Ukrainos pasienyje. Jie drąsiai įžengs į Krymą ir vadovaudamiesi jau išbandytu planu bandys "išvaduoti" savo tautiečius nuo "engėjų". Taip vidinis konfliktas Ukrainoje gali išaugti į tikrą karą su Rusija.

Vis dėlto reikėtų turėti omenyje, kad Ukraina – ne Gruzija. Antra pagal teritorijos dydį Europos valstybė turi galingas ginkluotąsias pajėgas, gali džiaugtis puikia priešlėktuvinės gynybos sistema. Ukrainos kariniai pajėgumai gerokai stipresni nei Gruzijos. Vertėtų nepamiršti ir Kijeve tris mėnesius budėjusių žmonių. Išgyvenę tikrą pragarą Maidane, protestuotojai turi daugiau nei pakankamai ryžto imti ginklą į rankas ir stoti į kovą su rusais. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui reikės kruopščiai apskaičiuoti, ar žengti į Krymą, o gal ir į kitus prorusiškus Ukrainos regionus, jam iš tiesų verta. Tačiau tokia grėsmė lieka nenuginčijama.

Pasiryžę viskam

Neva savaime susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, Rusija gali sulaukti momento, kai Krymo gyventojai patys pasiprašys į šiltą jos glėbį.

Apsukrų spaudimą Krymo gyventojams daro ne tik Rusijos Dūmos deputatai. Didžiąją Ukrainos teritorijų dalį kontroliuojanti protestuotojų valdžia taip pat nepalieka krymiečių ramybėje. Baimindamiesi Rusijos perversmo regione, Kijevo protestuotojai reikalauja iš Krymo politikų nepasiduoti didžiosios kaimynės manipuliacijoms. Prorusiško regiono deputatai skundžiasi iš jų sulaukę grasinimų savo šeimoms, bauginimų ir bandymų šantažuoti.

Nežinia, kiek tokie Krymo deputatų pareiškimai yra teisingi. Autonominio regiono politikus savo pusėn patraukti norintiems rusams ypač naudinga kaip įmanoma labiau nuteikti juos prieš provakarietišką Kijevo valdžią. Kita vertus, galima suprasti ir protestuotojų nuogąstavimus. Perversmą valdžioje įvykdžiusi opozicija darys viską, kad išsaugotų Ukrainos vientisumą.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"