TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Danai paskelbė karą dujų ir naftos vartojimui

2012 05 25 8:03

Danijos politikai ėmė ryžtingai kovoti su anglių, naftos ir dujų vartojimu. Neseniai, kovo 28-ąją, šios šalies parlamente buvo pasiektas pavydėtinas susitarimas. Priimant energetikos plėtros koncepciją iki 2050 metų 171 parlamentaras iš 179 pasisakė už tai, kad Danija per ateinančius aštuonerius metus 50 proc. energijos pasigamins pasitelkdama vėją ir kitus atsinaujinančius šaltinius.

Kitaip tariant, 2020-aisiais pusė suvartojamos elektros energijos bus gaunama nenaudojant nei dujų, nei naftos, nei urano. Jau šiandien žalioji energija Danijos energetikos pyrage sudaro 25 proc., o vien šilumos sektoriuje - apie 60 procentų. Dėl aktyviai diegiamų aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos projektų bendras šios valstybės energijos poreikis iki 2020 metų turėtų sumažėti per 12 proc., palyginti su 2006-aisiais.

Kratosi naftos ir dujų

"Tai vienas svarbiausių Danijos istorijoje politikų susitarimų dėl ilgalaikės energetikos gairių", - sakė Martinas Lidegaardas, klimato kaitos, energetikos ir statybos ministras. Anot jo, šis politinis susitarimas padarė Daniją vieną iš labiausiai energiją taupančių pasaulio šalių. Be to, planuojama iki 2020 metų CO2 emisiją sumažinti 34 procentais.

Numatomi statyti 3300 MW vėjo jėgainių kompleksai papildys jau esančių 2000 MW vėjo jėgainių pajėgumą. Taip pat bus investuojama į aktyvesnį biomasės ir biodujų naudojimą vidaus energetikos poreikiams tenkinti. Šilumai gaminti ketinama sudeginti, pasitelkiant pažangiausias CO2 kontrolės sistemas, dar didesnį kiekį biomasės, šiaudų, durpių, energetinių augalų ir šiukšlių.

"Danija ir vėl įrodė pasauliui, kad yra perėjimo prie žaliosios energijos lyderė. Ji jau dabar pasirengusi atlaikyti visus iššūkius, susijusius su naftos, dujų ir anglių kainų šuoliais. Didelės naudos turės ir ekonomika, nes bus sukurta darbo vietų", - įsitikinęs ministras M.Lidegaardas.

Planuojama, kad iki 2020 metų vidutinis Danijos namų ūkis už kilovatvalandę energijos mokės daugiau. Kol kas kainų niekas nedrįsta prognozuoti, tačiau energijos bus suvartojama trečdaliu mažiau. Vadinasi, piliečių ir verslo įmonių įmokos už šilumos ir elektros energiją turėtų mažėti arba išlikti stabilios.

Pasak M.Lidegaardo, investicijos į žaliąją energetiką yra būtinos, nes jei dabar nebus žengiama ryžtingų žingsnių šia linkme, po kelerių metų Danijos piliečiai ir verslo įmonės dėl vis brangstančio iškasamo kuro mokės dvigubai daugiau negu šiandien. Tai sukurs papildomų socialinių problemų, stabdys ekonomikos augimą. "Mes visi turime labai rimtai prisiimti atsakomybę už ateities iššūkius", - tvirtino Danijos klimato kaitos, energetikos ir statybos ministras.

Šioje Skandinavijos šalyje jau ir dabar stebimas spartus energijos vartojimo mažėjimas. Pavyzdžiui, 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, įgyvendinant įvairias taupymo programas energijos sunaudota 5,8 proc. mažiau. Planuojama, kad per artimiausius 2 metus elektros suvartojimas šioje šalyje turėtų sumažėti dar 16 procentų. Tai matyti iš Danijos energetikos agentūros preliminarios statistikos (www.ens.dk).

Šios agentūros tinklalapyje teigiama, jog energijos suvartojimo pokytį atspindi faktas, kad 2011-aisiais orai buvo daug švelnesni negu 2010 metais. Pagrindinė to priežastis - 2011 metais buvo gerokai padidintas vėjo turbinų gaminamos elektros energijos kiekis, taip pat sistemingai vykdomas didelių ir mažų termofikacinių elektrinių  reorganizavimas, mažinant iškasamo kuro ir didinant biomasės bei buitinių atliekų naudojimą. Energijos suvartojimo pokytis taip pat kalba apie tai, kad Danijos bendrasis vidaus produktas pasaulinės krizės metais sėkmingai augo.

Atsinaujinančių energijos šaltinių dalis šios šalies energijos gamybos sektoriuje padidėjo nuo 20,2 proc. 2010 metais iki 22,1 proc. 2011-aisiais. Energijos gamyba iš žaliavinės naftos ir gamtinių dujų 2011 metais sumažėjo atitinkamai 10,1 bei 14 procentų. Radikaliais, bet proporcingais veiksmais valstybė mažina gamtinių dujų ir naftos importą, siekia, kad jų nereikėtų energijos gamybai, nes, kaip apskaičiuota, vietinių atsinaujinančių išteklių - per akis.

Energijos taupymo industrija

Tarptautinė centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija "Euroheat & Power" šių metų balandžio 26-27 dienomis Kopenhagoje surengė metinę konferenciją. Balandžio 25-ąją konferencijos dalyviams Sonderborgo mieste (Danija) buvo pristatytas "ProjectZero".

Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą iki 2029 metų bus visiškai atsisakyta iškastinio kuro, o energijai gaminti bus naudojami tik atsinaujinantys gamtos ištekliai. "ProjectZero" koncepcija grindžiama energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir energijos gamyba iš savivaldybės teritorijoje, šiuo atveju - Sonderborgo miesto ir Also salos, esančių žaliųjų, atsinaujinančių šaltinių. Beveik visa savivaldybė, nuo mero iki gatvių tvarkytojo, nuo pensininko iki darželinuko, dalyvauja kuriant švaresnį gyvenimą be CO2. Ir tai joks stebuklas. Pasirodo, CO2 mažinimas gali tapti didele, daug bendruomenės gyvenimo ir verslo sričių apimančia industrija, kurioje sėkmingai kuriamos naujos darbo vietos, sprendžiamos aktualios socialinės, švietimo problemos, o talentingi jauni žmonės turi kur išreikšti save.

Sonderborgo gyventojai, užuot kalbėję ir filosofavę, imasi veiksmų. Prie šių darbų prisideda ir mokslininkai. Jie yra nustatę, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė - pagrindinė sąlyga siekiant efektyviai išspręsti klimato kaitos problemas, kuriant naujas ekologiškas darbo vietas, sujungiant visus savivaldybės žmogiškuosius ir gamtinius išteklius į vieną veiksmingai veikiančią sistemą, kurios tikslas - "nulinis CO2". Skelbiama, jog tai, ko gero, vienintelis universalus modelis, galintis ateityje lemti tvarią miestų plėtrą.

Energijos yra daugiau negu reikia

Paprastas gyvenamasis namas gamina daugiau energijos, nei gyventojai gali suvartoti, todėl diegiamos įvairios inovacijos, kaip ją tinkamai panaudoti. Esama ir požeminės energijos išgavimo technologijų, ir daug kitų sprendimų, kurie, bendradarbiaujant valdžiai ir gyventojams, yra nesunkiai techniškai įgyvendinami. Šeimos gyvenimą jie padaro ekologiškesnį ir taupesnį, o tai lemia geresnius savivaldybės ekonominius rodiklius.

Savivaldybė, mokslo įstaigos, verslas tokias piliečių iniciatyvas remia ir skatina. Be to, miesto gyventojai gauna dalį žaliųjų investicijų, o ūkininkai - paramą už tai, kad savo ūkiuose montuoja vėjo turbinas. Pačiuose ūkiuose taip pat apstu vertingų žaliavų, tinkančių energijai gaminti. Tai - mėšlas, šiaudai, nupjauta vejų žolė, nebenaudojama alyva, popierinė ir medinė tara. Also saloje planuojama statyti įmonę, kuri surinks iš ūkininkų šią žaliavą ir gamins biodujas.

Also saloje, po žeme, randama daug šilto vandens, kurį galima naudoti centriniam šildymui. Tereikia jį dar šiek tiek pakaitinti.  Beje, centrinis šildymas laikomas viena pagrindinių "ProjectZero" sąlygų, nes tai mažina teršalų išmetimą į orą ir padeda sutaupyti. Tačiau svarbiausias pastarųjų kelerių metų projektas - buitinių atliekų deginimo jėgainė Sonderborgo pakraštyje, kuri jau veikia. Ši įmonė pasirengusi naudoti tris atsinaujinančius šaltinius: atliekas, geoterminį vandenį ir biokurą.

Atliekos rūšiuojamos nebent namie

Sonderborgo šiukšlių deginimo gamyklos kieme vienas po kito rikiuojasi buitines atliekas surenkantys sunkiasvoriai automobiliai. Šiukšlės vežamos iš 77 tūkst. gyventojų turinčio miesto ir kitų Also salos miestelių. Į šachtą supilamos visos nerūšiuotos atliekos, sukauptos per dieną kiemuose stovinčiuose konteineriuose. Pirminis rūšiavimas vyksta nebent namie, paskui niekam jau nebeįdomu, kas patenka į krosnį, nes vis tiek viskas sudega ir lieka tik pelenai, o juos mielai išsiveža statybų bei kelių tvarkymo kompanijos. Šiukšlių jėgainė turi vienintelį kaminą, ir iš jo veržiasi paprasti garai, nes visi teršalai, įskaitant net radioaktyviąsias daleles, surenkami filtruose. Įmonėje dirbantiems inžinieriams, žinoma, nepatinka, kad į krosnį patenka, tarkime, skardinės taros, tačiau ji irgi netrukdo.

Per keletą metrų nuo gamyklos stūkso dar vienas pastatas, kuriame po vienu stogu veikia geoterminės ir biokuro jėgainės įrenginiai. Iš pusantro kilometro gylio gręžinių į talpyklas pumpuojamas šiltas, maždaug 40 laipsnių, vanduo. Naudojant biokuro katilus jis pašildomas iki 60-70 laipsnių ir tada tiekiamas į miesto centralizuoto šildymo sistemas. Žiemos Also saloje būna drėgnos ir žvarbios, bet gyventojai už šildymą moka stebuklingai mažai - tik 18-19 lietuviškų centų už šilumos energijos kilovatvalandę, nors danų atlyginimai už mūsiškius 3-4 kartus didesni.

Ir tai nėra vienintelis energetinis objektas šioje savivaldybėje. Also saloje veikia didžiausias Danijoje fotoelektros įrenginys, gaminantis energiją iš saulės spindulių. Ši jėgainė integruota į bendrą salos energetinę sistemą ir parduoda pagamintą elektrą rinkos kaina. Saloje taip pat yra turbina, gaminanti elektrą iš dujų. Danų energetikai ją įjungia, kai nepučia vėjas ir rinkoje stinga pigios elektros. Kitaip neapsimoka, nes dujos Danijoje dvigubai brangesnės nei vietinis kuras.

Planuojama, kad dėl tokių žaliųjų iniciatyvų Sonderborgo vietovėje per artimiausius 4 metus CO2 kiekis sumažės 25 proc., o iki 2029-ųjų anglies dioksido, atsirandančio dėl žmogaus kaltės, Also saloje išvis nebus.   

Švietimas gyvybiškai svarbus

Įgyvendinant "ProjectZero" neužtenka tik vadinamųjų kietų projektų. Sprendžiant energetinės nepriklausomybės ir klimato kaitos problemas reikalingas naujas kūrybinis mąstymas. Todėl "ProjectZero" veiklos sąraše numatyta galimybė lavinti žmones visais lygiais - nuo darželio iki mokslų daktaro, nes klimatas turi būti visų dėmesio centre.  

Darželiuose ir mokyklose vaikams pasakojama, kaip taupyti energiją. Mažieji šia informacija dalijasi su tėvais. Nekvalifikuoti darbuotojai ir bedarbiai turi galimybę įgyti gebėjimų pastatų šiltinimo ir renovacijos srityje, o ūkininkai - pasisemti žinių, kaip auginti energetinius augalus ir susimontuoti vėjo jėgaines.

2008 metais "ProjectZero" vykdytojai paragino vietos gyventojus prisidėti prie "ZEROfamily" mokymosi programos. Per metus beveik 100 šeimų (daugiau kaip 400 žmonių) sužino, kaip taupyti elektros energiją, šilumą ir vandenį.

Prieš porą metų pagal "ZEROhouse" programą daugiau kaip 18 tūkst. namų savininkų buvo pradėti rengti seminarai. Per juos pasakojama apie tai, kaip gerinti pastatų energetinį efektyvumą, kaip tinkamai prižiūrėti šilumos mazgus, kaip organizuoti pastatų šiltinimo ir renovacijos darbus. 2010-aisiais maždaug pusantro tūkstančio namų savininkų tokius kursus jau išklausė. Inžinerinės ir statybinės kompanijos, galinčios atlikti pastatų renovacijos darbus, taip pat nepamirštos. Jų darbuotojai šviečiami ir mokomi projekto lėšomis. Dėl tokių edukacinių iniciatyvų žaliųjų darbo vietų skaičius Sonderborge nuolat didėja.

Praėjusiais metais startavo dar viena programa, pagal kurią gyventojai, siūlant jiems patrauklius finansinės paramos instrumentus, agituojami keisti senus automobilius į naujus, varomus elektra arba sudeginančius nedaug degalų ir išmetančius mažiau teršalų.

Daug kam Lietuvoje toks gyvenimas atrodo lyg iš fantastinio filmo. Tačiau tai - realybė. Ta pati Europa - dvi skirtingos realybės: Danijoje ir Lietuvoje. Danija pasuko žaliosios energetikos link, o Lietuva - prie branduolinės ir dujų. Tikriausiai lietuviai turtingesni negu danai? Pirmiausia, ko reikėtų pavydėti danams, tai - politikų sutarimo sprendžiant strateginius šalies energetinės nepriklausomybės klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"