TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Danija krypsta kairėn

2011 09 16 0:00
Socialdemokratų lyderė H.Torning-Schmidt gana tvirtai žengia į pergalę ir tikriausiai taps pirma moterimi - Danijos premjere.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rinkimai nieko gera nežada Danijos valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai. Kartu su ja bus nušluoti ir danų nacionalistai.

Praėjus dviem mėnesiams nuo politiškai motyvuotų žudynių Norvegijoje, gretimoje Danijoje viena įtakingiausių Europos dešiniųjų populistinių partijų sulauks rinkėjų verdikto.

Danų liaudies partija buvo pagrindinė varomoji jėga priimant mažiausiai 20 įstatymų, susijusių su imigracija. Vakar danai rinko naują parlamentą, o apklausos rodė, kad rinkėjai nusisuks nuo dešiniųjų ir perduos valdžią į centro kairiųjų opozicijos rankas.

Slaptas ekstremistų tinklas

10 metų Danų liaudies partija turėjo tikrai nemenką įtaką - mainais į paramą parlamente spaudė centro dešiniųjų koaliciją priimti vienas griežčiausių imigracijos ir integracijos taisyklių Europoje. Dėl jų tradiciškai liberali Danija tapo valstybe, taikančia konservatyviausius Europoje įstatymus užsieniečiams - šiuo laimėjimu Danų liaudies partija labai didžiuojasi. Dar šios partijos nariai mėgsta gąsdinti tautiečius "kriminalinėmis gaujomis iš Rytų Europos", o islamą apibūdina kaip "fašistinę ideologiją". Jie atmeta Europos Sąjungą ir ragina "stiprinti daniškumą". Vienas partijos strategas neseniai reikalavo, kad Danijos pilietybė su Danija būtų siejama "kraujo ryšiu". Tiesa, šiuos teiginius partija skubiai atsiėmė. Tačiau panaši retorika patraukė apie 14 proc. rinkėjų 2007 metais.

Kiek dešinieji populistai tapo priimtini Danijos visuomenei, paaiškėjo vos prieš kelias savaites aptikus kraštutinių dešiniųjų pogrindį. Grupuotė, pasak žiniasklaidos, laikosi rasistinių pažiūrų, yra susijusi su ekstremistais futbolo gerbėjais ir neonaciais. Jos nariai atlieka kukluksklano stiliaus apeigas, mokosi kovos menų, šaudo klubuose ir turi juodąjį sąrašą politikų, pasmerktų kaip "šalies išdavikai".

Prie vairo stos moteris

Dabartinis premjeras 47 metų Larsas Loekke Rasmussenas siekė, kad jo centro dešiniųjų mažumos koalicinė vyriausybė būtų perrinkta jau ketvirtai kadencijai iš eilės, tačiau prieš rinkimus darytos apklausos nuolat rodė, kad rinkėjų nuotaikos jam nepalankios.

Be to, pirmą kartą per visą šalies istoriją premjere gali tapti moteris. Socialdemokratų lyderė 44-erių Helle Thorning-Schmidt ne kartą tvirtino, kad būtina atsisakyti Danų liaudies partijos nuspalvintos praeities. Jos žodžiais, vyriausybė politiškai paralyžiuota dėl šios partijos monopolijos per sprendimų priėmimą.

Kairiųjų flangą sudaro socialdemokratai, socialliberalai, Socialistų liaudies partija ir raudonieji žalieji - jis aiškiai populiarumu lenkia vyriausybę ir jos rėmėjus.

Skirtingos gelbėjimo priemonės

Per ankstesnius rinkimus 2005 ir 2007 metais Danijos ekonomika klestėjo ir nelabai kam rimtai rūpėjo. Šį kartą pagrindinė kampanijos tema - kaip ištraukti šalį iš nuosmukio, kurį išprovokavo pasaulinė finansų krizė. Centro dešinieji siūlo griežtas priemones, tarp jų - ankstyvos pensijos panaikinimą. L.L.Rasmussenas tvirtina, kad tokių priemonių reikia siekiant garantuoti gerą finansinę padėtį, kuri, savo ruožtu, garantuos dosnios gerovės valstybės ateitį.

Tuo metu centro kairieji sako, kad šalis turėtų išbristi iš krizės leisdama pinigus. Ši stovykla atmeta teiginius, esą tai nuves prie pernelyg didelio skolinimosi, nes numato tokias priemones, kaip mokesčių turtingiesiems padidinimą ir iniciatyvą papildomai dirbti po vieną valandą per savaitę.

Ekonomikai augant maždaug 1 proc., euro zonai nepriklausanti Danija šiemet vos išvengė recesijos. Tačiau neseniai vyriausybė prognozavo, kad kitais metais deficitas išsipūs iki beveik 85 mlrd. kronų (11,4 mlrd. eurų), o tai sudarytų 4,6 proc. bendrojo vidaus produkto. 2008 metais Danijos biudžetas buvo perteklinis. Per krizę Danija prarado apie 175 tūkst. darbo vietų.

Maždaug 4 mln. Danijos rinkėjų, iš 5,6 mln. gyventojų, paprastai labai aktyvūs, pavyzdžiui, 2007 metais balsavo daugiau kaip 86,5 proc. jų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"