TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Danija privers pabėgėlius susimokėti

2016 01 27 6:00
Žygis tęsiasi: migrantai kerta sieną iš Makedonijos į Serbiją sausio 25 dieną. AFP/Scanpix nuotrauka

Pabėgėliai ir toliau plūsta į Europą – kasdien po kelis tūkstančius. Jokie mechanizmai neveikia, šalys neranda bendro atsako ir kiekviena atskirai mėgina gintis, kaip išmano. Šokiruojantis atvykėlių elgesys kelia vis didesnę baimę, kad kultūriniai skirtumai – nesuderinami.

Vakar Danijos parlamentas balsavo dėl ypač prieštaringo pasiūlymo konfiskuoti prieglobsčio prašytojų turimus vertingus daiktus ir pinigus, kuriais vėliau būtų padengiamas jų išlaikymas. Pasiūlymas sulaukė daug kritikos šalyje ir užsienyje.

Danijos valdžia teigia, kad migrantai turi stoti į vieną eilę su bedarbiais danais, kurie negauna pašalpų, jei jų turtas viršija tam tikrą ribą. Pasiūlymą palaiko platus spektras Danijos partijų, tad daug abejonių, kad jis taps įstatymu, nekilo.

Be to, Vyriausybė nusprendė pavėlinti šeimų susijungimą nuo metų iki trejų, kad šalis nebūtų tokia patraukli pabėgėliams. Šis jos žingsnis taip pat sulaukė kritikos.

Laikysis žmoniškumo

2016 metais Danija tikisi sulaukti apie 20 tūkst. prieglobsčio prašytojų – pernai jų buvo 15 tūkstančių. Šalies politikai įsitikinę, jog naujų įstatymų reikia jų srautui užtvenkti. Neseniai Danija, kaip ir Švedija, sustiprino sienų kontrolę, bet to nepakanka.

Pasiūlymas atimti iš migrantų vertybes buvo prilygintas elgesiui su žydais per Antrąjį pasaulinį karą. Integracijos ministrė Inger Stoejberg turėjo paskelbti, kad nebus atimami daiktai, susiję su sentimentais, pavyzdžiui, vestuviniai žiedai. Įstatymas bus taikomas gryniesiems pinigams ir turtui, kai jo vertė viršija 10 tūkst. kronų (1340 eurų). Viršutinė riba pakelta daugiau nei tris kartus – pirminis siūlymas buvo atimti turtą, viršijantį 3 tūkst. kronų.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) perspėjo, kad tokie siūlymai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir kitas tarptautines konvencijas. Nepaisydamos to, ir valdančioji centro dešinės partija „Venstre“, ir dešinioji prieš imigraciją nusistačiusi Danijos liaudies partija palaiko tokias priemones.

Dėkingumo nerodo

Danija visuomet buvo viena tų šalių, kurios labiausiai gynė pabėgėlių teises, bet dabar siekia juos atgrasyti. Premjero Larso Lokke Rasmusseno partija pernai vasarą laimėjo rinkimus, žadėdama sumažinti pabėgėlių srautą į šalį.

Diskusijų apie imigrantus tonas Danijoje akivaizdžiai keičiasi – tampa daug griežtesnis. Visuomenės nebeįtikina pabėgėlių organizacijų balsai, nes jau šiemet, dar metams vos prasidėjus, šalį užplūdo tūkstančiai atvykėlių, nelegaliai pakliuvusių jūromis į Pietų Europą. Daugelis jų siekia keliauti toliau į Švediją, nes tai šalis, kurioje iki šiol veikė bene dosniausia pabėgėlių priėmimo programa. Pernai Švedija priėmė daugiau kaip 150 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, pabėgėlis privalo prašyti prieglobsčio toje šalyje, į kurią pirmiausia atvyko. Atvykėliai to nepaiso, nesiregistruoja arba registruojasi įvairiose vietose po kelis kartus – Vokietijoje šitaip „dingo“ 600 tūkst. iš 1,1 mln. užsiregistravusių prieglobsčio prašytojų. Vyriausybė negali pasakyti, kur tie žmonės yra.

Tai, ką kalba pabėgėlių teisių gynėjai, neįtikina ir dėl to, kad migrantai kelia chaosą ir šokiruoja savo elgesiu. Yra daugybė pagalbą teikiančių žmonių liudijimų, kaip migrantai negerbia jiems teikiamos pagalbos, nejaučia dėkingumo, nepaiso švaros padoriai įrengtuose prieglobsčio centruose, kur tam yra sąlygos. Stebina, jog dažnai jie turi daug pinigų ir brangius išmaniuosius telefonus, kuriais kalba valandų valandomis, glumina įžūlus ir niokojantis jų elgesys, ką ir kalbėti apie nusikaltimus, apie kuriuos pranešama iš įvairių Europos vietų.

Tai vis labiau gąsdina žmones, ypač mažesnėse gyvenvietėse, kur ilgus dešimtmečius vyrauja ramus ir saugus gyvenimas. Po Kelno įvykių Naujųjų metų naktį įsibaiminę vokiečiai iš parduotuvių pradėjo šluoti dujų balionėlius ir pistoletus. Jų Vokietijoje galima įsigyti legaliai, nors juos naudoti prieš kitus žmones draudžiama. Vis daugiau vokiečių to nebepaiso, nes pirmiausia galvoja apie savo saugumą. Šių priemonių apsiginti įsigyja ir vyresni žmonės.

Šokiruoja nusikaltimai

Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas siaubingu nusikaltimu pavadino pabėgėlių centro 22 metų darbuotojos nužudymą – ją peiliu nudūrė 15 metų prieglobsčio prašytojas. Jauna švedė nuo sužeidimų ligoninėje mirė. Tame centre netoli Geteborgo apsilankęs premjeras sakė, jog daugelis švedų bijo, kad tokie išpuoliai kartosis.

Švedijos nacionalinės policijos komisaras Danas Eliassonas paprašė papildomai skirti 4100 pareigūnų kovai su terorizmu, migrantų deportacijoms ir tvarkai prieglobsčio centruose palaikyti. „Mes privalome reaguoti į daugybę pažeidimų prieglobsčio centruose, – sakė jis. – Yra vietų, kur tam reikia reikšmingų policijos pajėgų. Prieš pusmetį to dar nebuvo, ir tai reiškia, kad mes negalėsime veiksmingai atlikti savo darbo kitur.“

Pastaruoju metu atvykėlių padaryti nusikaltimai dažniausiai atskleidžia visai kitokius jų papročius ir supratimą. Tai verčia nerimauti, kad priėmus didžiulį skaičių imigrantų kultūriniai skirtumai taps nebesuderinami. Kalbos apie sėkmingą integraciją, ypač musulmonų, atrodo tuščios matant, kokia atskirtis įsigalėjo, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur milijonai trečios kartos imigrantų jau yra Prancūzijos piliečiai.

Sutarimo nėra

Kelios Europos Sąjungos šalys laikinai sugrąžintą sienų kontrolę pratęsė dvejiems metams, kad sustabdytų migrantus, toliau žygiuojančius per Europą, – tūkstančiai jų kasdien atvyksta vien iš Turkijos. Tačiau 28 ES narės taip ir nesusitarė dėl bendro migrantų perkėlimo mechanizmo, kuris palengvintų naštą jos nebepakeliančiai Italijai ir jokios kontrolės nesiimančiai Graikijai. Iki šioI visos Europos mastu perkeltas tik juokingai mažas poros šimtų pabėgėlių skaičius, o kai kurios šalys apskritai priešinasi privalomoms migrantų perkėlimo kvotoms.

Atrodo, kad kol kas ES narės tvarkosi atskirai, kiekviena kaip išmano. Vengrija pirmoji atsitvėrė spygliuotomis vielomis nuo kaimynių Serbijos, Kroatijos bei Slovėnijos ir buvo už tai negailestingai pliekiama, o vėliau sienų kontrolę laikinai atkūrė Austrija, Danija, Norvegija, Prancūzija, Vokietija ir Švedija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"