TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Danijoje atsidarė pirmoji moterų vadovaujama mečetė

2016 08 29 6:25
Nuotraukoje - imamė Sherin Khankan.
bt.dk.nuotrauka

Penktadienį Danijoje buvo istorinė diena: pirmą kartą šalyje musulmoniškas pamaldas vedė dvi moterys. Ši ceremonija buvo oficialus pirmosios moterų vadovaujamos mečetės Skandinavijoje atidarymas.

Į miesto centre įsikūrusią Marijos mečetę susirinko daugiau nei 60 moterų. Ceremoniją vedė dvi moterys imamės: Sherin Khankan ir Saliha Marie Fetteh. Sh. Khankan giedojo azaną – musulmonišką kvietimą maldai, ir pasakė atidarymo kalbą. O M. Fetteh pasakė khutbah – penktadienio pamaldų pamokslą, kurio tema buvo: „Moterys ir islamas moderniame pasaulyje“.

Per pamokslą buvo tik kartą paminėta burkinė – visą kūną dengiantis maudymosi kostiumas, kurio draudimas Prancūzijos paplūdimiuose sukėlė didžiules diskusijas apie pasirinkimo ir religijos laisvę visame pasaulyje. M. Fetteh tik pajuokavo, kad dabar visoje Europoje neįmanoma rasti burkinių, nes įvairaus tikėjimo moterys, ne tik musulmonės, pradėjo jas pirkti iš solidarumo.

Mariamos mečetė neoficialiai duris atvėrė dar vasario mėnesį. Tačiau prireikė dar šešių mėnesių, kad imamės tinkamai pasiruoštų pirmosioms penktadienio pamaldoms. „Mes vis dar mokomės. Pradėjome kelionę ir kol kas žengėme tik pirmąjį žingsnį“, – pasakojo Sh. Khankan.

Nepaisant šių pareiškimų, per kelis pastaruosius mėnesius mečetėje jau įvyko penkios vestuvės ir dar trys yra planuojamos. Tarp jų – ir kelių tarpreliginių santuokų įteisinimai, kurių nelabai mėgsta tradicinės mečetės. Taip pat mečetė patvirtino ir keletą skyrybų, vienos jų įvyko penktadienį po pamaldų.

Progresyvios idėjos

Naujoji mečetė yra parašiusi šešių puslapių santuokos chartiją, kurioje pažymimi keturi pagrindiniai principai: 1) poligamija yra negalima; 2) moterys turi teisę į skyrybas; 3) santuoka bus anuliuojama, jei yra patiriamas psichologinis ar fizinis smurtas; 4) skyrybų atveju moterys ir vyrai turi lygias teises į vaikus.

Sh. Khankan teigmu, vienas pagrindinių mečetės tikslų – „pakeisti religinių institucijų patriarchalines struktūras. Islame dominuoja vyrai, moterys neturi lygių teisių Katalikybėje ir Judaizme, o protestantų tikėjime [Danijoje] jos pradėtos šventinti į pastorius 1948 metais.“

Mečetė taip pat siekia mesti iššūkį Korano „patriarchalinėms interpretacijoms“, kovoti su stiprėjančia islamofobija ir skatinti progresyvias islamo idėjas. „Įmanoma pakeisti patriarchalines struktūras, bet priešaky – ilgas kelias ir mes susiduriame su opozija. Tačiau nusprendėme neskirti daug dėmesio opozicijai, o daugiau kalbėti apie visus mus palaikančius žmones. Sulaukėme labai pozityvaus atsako iš Pakistano, Irano, Europos, Turkijos, arabų šalių“, – teigė Sh. Khankan.

Sh. Khankan pasakojo, kad sulaukė šiokio tokio pasipriešinimo iš giminių ir draugų dėl savo planų atidaryti mečetę ir tapti imame. „Tačiau ne iš savo tėvų – jie mane labai palaiko. Mano tėtis yra feministas. Jei ne jis, dabar nekalbėčiau apie moteris imames“, – pasakojo ji.

Jos musulmonas tėvas yra pabėgėlis iš Sirijos. Jis atvyko į Daniją, nes buvo įkalintas ir kankinamas dėl savo opozicijos režimui. Jos mama yra krikščionė iš Suomijos. „Buvau auginama tarp dviejų skirtingų religijų ir kultūrų, ir tai padarė didelę įtaką šiai iniciatyvai“, – dalinosi Sh. Khankan.

Sh. Khankan vienerius metus studijavo Damaske, Sirijoje, ir 2000 metais grįžo atgal į Kopenhagą. Ji „troško būti religinėje bendromenėje, bet niekur nesijautė kaip namuose“. Kitais metais būsimoji imamė įsteigė progresyvias idėjas apie islamą skleidžiančią asociaciją „Forum for Critical Muslims“ . Mėnesis po įkūrimo įvyko rugsėjo 11-osios tragedija, tad organizacija 15 metų skyrė islamo religijos gynimui, o ne jos reformai ir musulmonių imamių propogavimui.

Už moterų teisę tapti imamėmis

„Gana sunku išlaikyti pasakojimą, kad musulmonės moterys yra engiamos, jei moterys imasi vadovauti“, – tvirtina Sh. Khankan.

Kinijoje moterys imamėmis gali būti nuo 19 amžiaus, o Pietų Afrikos respublikoje – nuo 1995 metų. Praeitais metais Los Andžele atsidarė moterų vadovaujama mečetė. 2008 metais Oksforde, Didžiojoje Britanijoje, amerikietė islamo mokovė Amina Wahud vedė mišrias penktadienio pamaldas. Bradforde, Didžiojoje Britanijoje, planuojama įsteigti moterų vadovaujamą mečetę, tačiau pamaldas joje ves vyras.

„Šis judėjimas Danijoje yra didesnio pasaulinio judėjimo dalis, – teigė Sh. Khankan, kuri gegužės mėnesį lankėsi Bradforde ir kitais metais planuoja surengti tarptautinę konferenciją moterų imamių klausimu. – Tikiuosi, kad galime įkvėpti moteris kitose šalyse ir iš jų pasisemti įkvėpimo.“

Sh. Khankan dėvi plaukus dengiančią skarą tik maldos metu ir teigė, kad yra skirtingų interpretacijų, ką reiškia būti tikinčiai musulmonei. „Tokia yra mano interpretacija“, – tvirtino ji, rodydama į savo aprangą: ilgą sijoną ir viršutinį drabužį ilgomis rankovėmis.

Jos teigimu, Danijoje apie 90 proc. mečečių yra tradicinės. „Mūsų požiūris į islamą – modernus, dvasinis. Siekiame sukurti alternatyvų balsą, tačiau iš kitų neatimdamos teisėtumo. Norime, kad Marijos mečetė taptų vieta, į kurią gali ateiti kiekvienas, ir mes visi kartu galėtume tarpti. Kas vyksta mečetėje turi įtakos ir planesnei visuomenei.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"