TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Danijos planai pereiti prie žaliosios energijos

2012 07 23 6:19
Danijos vėjo turbinos. /AFP/Scanpix nuotrauka 

Ar Danijos atsinaujinančios energetikos tikslai grįsti vien gerais norais? Politikai tikina: mes ne hipiai.

Danija paskelbė, kad iki šio dešimtmečio pabaigos trečdalį savo energijos ji išgaus iš atsinaujinančių šaltinių: vėjo, saulės ir biomasės. Danijos vyriausybės planas dar ambicingesnis - iki 2050 metų šalis turi visiškai pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Neįprasta, tačiau šiuos planus remia visas šalies politinis spektras.

"Kad ir ką darytume, energijos kaina tik didės, nes žmonės Indijoje ir Kinijoje nori turėti mašiną, nori keliauti, - sako Lykke Friis iš opozicinės Liberalų partijos, visuomet reiškiančios nuomonę iš verslo pozicijų. - Štai kodėl nutarėme atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro: tuomet būsime nepažeidžiami dėl energijos kainos šuolių."

Šioje srityje Danija jau turi istorinės patirties. Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio naftos krizė sudavė didžiulį smūgį Danijai. Turėdama labai mažai savų energijos išteklių šalis išgyveno kainų šuolį, po jo visuotinai buvo sutarta, kad reikia ieškoti naujo kelio. Atominė energetika niekuomet nebuvo rimtai svarstoma Danijoje, nes politikų ir visuomenės priešiškas nusistatymas visuomet buvo stiprus. Todėl Danija daug anksčiau nei kitos šalys pradėjo plėtoti atsinaujinančią energetiką, o dabar tapo šios srities pasauline lydere, ypač vėjo jėgainių.

Prie pat Kopenhagos įsikūrusi Avedoro elektros gamykla pagamina beveik tūkstantį megavatų energijos iš atsinaujinančių šaltinių - to pakanka aprūpinti ketvirčiui milijono namų. Dalis šios energijos išgaunama iš milžiniškų vėjo turbinų, o diduma pagaminama dviejose biomasės gamyklose, kuriose deginami šiaudai ir kitos pramoninės atliekos. Gamyklai vadovauja didžiausia Danijos energetikos kompanija "Dong Energy", taip pat puoselėjanti ambicijas pastūmėti procesą dar toliau - visą elektrą išgauti iš švarių šaltinių. "Mes įsitikinę, kad ateitis priklauso ne anglims. Tačiau nelengva visiškai pertvarkyti verslą", - sako kompanijos viceprezidentas Thomas Dalsgaardas.

Reikia ne tik pakeisti individualias elektros stotis ar pristatyti daugiau vėjo turbinų. Pirmiausia reikia pagalvoti, kur kaupti visą iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą energiją, kad būtų galima ją panaudoti, kai saulė nešviečia ir vėjas nepučia. Sprendimų ieško inžinieriai. Jie tikisi ne tik generuoti šilumą iš elektros, kai jos yra, bet ir padidinti elektrinių automobilių skaičių Danijoje - jie galėtų veikti kaip įkraunami akumuliatoriai. Visa tai kol kas tėra rutuliojimo stadijos.

Kitas iššūkis - paskirstymas. Įprastinės elektrinės išdėstytos arti miestų ir miestelių. Jei vėjo ūkiai bus statomi toli jūroje, kaip planuojama, tuomet reikės nutiesti platų kabelių tinklą, kuriais ši energija pasiektų sausumą ir vietas, kur jos reikia vartotojams. Specialistai žino, kad tam reikia milžiniškų investicijų jau dabar.

Visai kitaip mano Bjornas Lomborgas, bene garsiausias pasaulyje atsinaujinančios energetikos kritikas. Jį varo į neviltį tai, kad jo šalis pasirinko ateitį, priklausomą nuo vėjo, vandens ir saulės.

"Statydami vėjo malūnus mes jaučiamės gerai, - sako B.Lomborgas. - Bet tai sumažins ekonomikos augimą... Žalioji energija yra daug brangesnė už iškastinį kurą. Turėtume atsižvelgti į klimato kaitą ir pereiti nuo labai teršiančių anglių prie mažiau teršiančių dujų."

Jis atkreipia dėmesį į požeminių "skalūnų dujų" potencialą. Manoma, kad jų yra daug, be kiek - kol kas nežinoma. Lenkija neseniai gyrėsi galinti skalūnais patenkinti didžiąją dalį savo energijos poreikių; dabar priversta koreguoti lūkesčius, susijusius su daug mažesniu turimu kiekiu.

Be to, skalūnų išgavimo procesas taip pat laikomas žalingu aplinkai. Danijos energetikos ministrui Martinui Lidegaardui skalūnai - jokia išeitis, ne kažin kiek geriau už bet kokį iškastinį kurą, o jų kaina gali būti lygiai tokia pati nepastovi.

"Grėsmė, kad susidursime su energijos kainų sprogimais, jau čia. Mes norime užsigarantuoti stabilios, švarios ir pigios energijos tiekimą", - sako jis.

Ministerija negali apskaičiuoti, kiek kainuos visiškas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, bet tvirtina, kad finansiškai tai turi prasmę, be to, ne tik Danijai - kitos šalys taip pat turės ieškoti sprendimų, nes tai diktuoja rinka.

Danijos perėjimą prie atsinaujinančios energetikos dar turi apsvarstyti parlamentas, bet kone visi parlamentarai remia šį žingsnį - tereikia formalaus patvirtinimo. Tada turės prasidėti tikras darbas: aiškiai nubrėžti, kaip šį ambicingą tikslą paversti tikrove.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"