TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dar aktyviau sieks nepriklausomybės

2014 11 10 16:40
Dar prieš atsidarant balsavimo apylinkėms prie jų nusidriekė ilgos įvairaus amžiaus rinkėjų eilės. Reuters/Scanpix nuotrauka

Katalonijos nacionalistai pažadėjo dar aktyviau siekti atsiskirti nuo Ispanijos. Daugiau nei 2 mln. regiono gyventojų balsavo sekmadienį vykusiame simboliniame referendume, kurį Madridas vadina bevaisiu ir nereikalingu.

Rinkėjų buvo prašoma atsakyti į du klausimus: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, o jeigu atsakymas į šį klausimą buvo teigiamas, reikėjo atsakyti ir į antrąjį: „Ar norite, kad ši valstybė būtų nepriklausoma?“

Suskaičiavus balsalapius paaiškėjo, kad 80,7 proc. dalyvių į abu klausimus atsakė teigiamai. Kiek daugiau negu 10 proc. dalyvavusiųjų teigiamai atsakė į pirmąjį klausimą, bet neigiamai į antrąjį. Į abu klausimus neigiamai atsakė maždaug 4,5 proc. balsavimo dalyvių.

Oficialūs rinkėjų sąrašai nebuvo parengti, tačiau Katalonijos vyriausybė anksčiau nurodė, kad teisę balsuoti referendume turi 5,4 mln. katalonų ir regione gyvenančių užsieniečių nuo 16 metų.

Viliasi sustiprinti pozicijas

Šalies ministras pirmininkas Mariano Rajoy sakė, kad jo šalis negali rengti nepriklausomybės referendumo kaip Škotija, nes, skirtingai nei Didžioji Britanija, turi rašytinę Konstituciją, kuri tai draudžia. Premjeras šeštadienį per partijos mitingą šalies rytuose esančiame Kasereso mieste nesureikšmino šio balsavimo. „Vadinkite tai, kaip norite, bet tai - ne referendumas, ne konsultacija ar kas nors panašaus, – tvirtino jis. – Esu tikras, kad jis neturės jokio poveikio.“

Politikos analitikas Josepas Ramoneda pažymėjo, kad M. Rajoy, nesiėmęs veiksmų užkirsti kelio šiam referendumui, kaip buvo nurodęs šalies Konstitucinis Teismas, pakenkė savo įvaizdžiui. Jo teigimu, kai kurie dešiniųjų politinių pažiūrų ir verslo sluoksnių atstovai laikys jį praradusiu įtaką.

80,7 proc. simbolinio referendumo dalyvių palaikė Katalonijos nepriklausomybę. / AFP/Scanpix nuotrauka

Katalonijos lyderiai pripažįsta, kad sekmadienį vykęs balsavimas neturės jokių tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau viliasi, kad didžiulis žmonių aktyvumas sustiprins jų pozicijas reikalaujant iš Madrido galimybės surengti oficialų referendumą dėl atsiskyrimo ir padės pelnyti didesnę tarptautinę paramą jų nepriklausomybei.

Nepriklausomybės šalininkai teigė, kad praėjusios savaitės teismo nutartis ir politinis spaudimas iš Madrido galėjo įtikinti daug katalonų likti namie.

Regionas turi savo kalbą, kurios vartojimas generolo Francisco Franco diktatūros metais buvo suvaržytas, ir savo kultūrą, kuria didžiuojasi dauguma katalonų. Katalonija, kurios ekonomika panašaus dydžio kaip Portugalijos ir kuri turi 7,5 mln. gyventojų, sudarančių 16 proc. visos Ispanijos, yra visos šalies ekonomikos variklis.

Ką nutyli įmonės?

Madrido autonominio universiteto politologo Fernando Vallespino manymu, referendumas rodo, kad katalonai noriai reiškia savo nuomonę balsuodami. Tačiau jo negalima laikyti įrodymu, kad katalonai nori nepriklausomybės. Ilgą laiką tylėję prabilo ir Katalonijos įmonių vadovai. Kai kurie pareiškė, kad išlaisvinimas nuo Madrido mokesčių jungo reikštų mažesnius mokesčius katalonams. Tuo metu kiti įspėjo, kad nepriklausomybė sukeltų finansinį nestabilumą regione.

Katalonijos įmonių federacijos prezidentas Joaquimas Gay de Montella pripažino, kad regionas geriau valdytų savo finansus būdamas savarankiškas. Vis dėlto jis pridūrė, kad rizikos kaina per didelė. Jo manymu, Katalonijai naudingiau likti Ispanijos sudėtyje. Katalonija yra turtinga, bet tuo pat metu ir labai įsiskolinusi. Niekas nežino, kaip regionui sektųsi, jei jis taptų nepriklausomas nuo Ispanijos.

Europos Sąjungos institucijos perspėjo, kad atsiskyrusi nuo Ispanijos Katalonija nebepriklausytų Bendrijai. Investuotojų pasitikėjimui vėl įgyti prireiktų mažiausiai 20 metų. Mokesčių konsultanto Alberto Peterso teigimu, dauguma regiono įmonių nori likti Ispanijoje, tačiau tai nutyli bijodamos konfliktų su regiono valdžios institucijomis. Jis nurodė, kad Ispanija yra pagrindinė regiono prekybos partnerė, todėl Katalonijai tapus nepriklausomai eksportas į Ispaniją pabrangtų dėl muitų, o regiono bankai prarastų galimybę pasinaudoti Europos centrinio banko finansavimu.

Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas sakė, kad dabar jo vyriausybė prašys tarptautinės bendrijos padėti įtikinti Madridą leisti suorganizuoti oficialų referendumą dėl nepriklausomybės. Katalonų nacionalistų siekiai išlieka ir centrinė valdžia Madride negali jų ignoruoti. Nacionalistų lyderiai mano, kad regionas po šio referendumo pradės aktyviau derėtis dėl nuolaidų mokant mokesčius ir didesnės autonomijos nuo Ispanijos centrinės valdžios.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"