TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dar vienas "Marshallo planas" Europai gelbėti

2012 05 04 6:00

Europos Komisija rengia naują planą euro zonai gelbėti. Nors oficialiai apie šį projektą kalbama mažai, jis jau pramintas  naujuoju "Marshallo planu" - pagal analogiją su Amerikos parengtu pagalbos planu Europos valstybėms, smarkiai nukentėjusioms per Antrąjį pasaulinį karą. Tuo metu Vidurio Europai pasirengusi padėti Kinija.

Naujuoju planu siekiama atgaivinti tas euro zonos valstybes, kurios jau dabar smarkiai kenčia nuo labai griežtų taupymo priemonių.  Todėl į jų ekonomiką ketinama investuoti 200 mlrd. eurų. Vis dėlto  Europos Komisijos atstovė Pia Ahrenkilde-Hansen teigia, jog šis skaičius "labai spekuliatyvus". Tačiau ji patvirtina, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės drauge kuria planą. "Mums reikia ne tik fiskalinių korekcijų, bet ir augimo. Reikia abiejų dalykų", - sakė O.Ahrenkilde-Hansen.

Investicijos pirmiausia bus skirtos infrastruktūrai plėsti, atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir aukštosioms technologijoms diegti. Šiam projektui turėtų būti pritarta per viršūnių susitikimą, vyksiantį birželio 28-29 dienomis Briuselyje.

Įdomu tai, kad į planą jau įtrauktos ir Francois Hollande'o, kuris dar tik siekia Prancūzijos prezidento posto, idėjos, nes šis socialistas greičiausiai pakeis Eliziejaus rūmuose Nicolas Sarkozy.  F.Hollande'as pasiūlė pasitelkti per mažai išnaudojamus Europos investicinio banko išteklius. "Didinamas taupymas tik ilgina krizę. Man tai nepriimtina. Mums reikia augančios Europos. Sulig kiekviena diena jaučiu, kad mano iniciatyva vis geriau suprantama", - kalbėjo F.Hollande'as. Šiomis dienomis jis turi susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarti Europos ekonomikos augimo perspektyvas.    

Naujojo "Marshallo plano" rengėjai tikisi, kad ES šalys įmokės vienkartinę įmoką (bendra suma - 10 mlrd. eurų) į Europos investicinio banko rekapitalizaciją, taip sustiprins jo kreditingumą 60 mlrd. eurų ir sudarys galimybę sulaukti 180 mlrd. eurų investicijų. Be to, aptariami įvairūs variantai, kaip gauti daugiau pinigų iš privačių investuotojų pasinaudojant Europos finansinio stabilumo mechanizmo (EFSM) garantijomis. Taip būtų galima panaudoti dar 12 mlrd. EFSM eurų, neišleistų teikiant pagalbą ilgos krizės išvargintoms euro zonos šalims, tokioms kaip Graikija, Portugalija ir Airija. Ši suma turėtų tapti finansiniu svertu pritraukiant ne mažiau kaip 200 mlrd. eurų privataus kapitalo.

Britų žiniasklaida šaiposi, kad Europos Komisijos rengiamo projekto sulyginimas su JAV valstybės sekretoriaus George'o Marshallo planu jai turėtų būti labai malonus. 1948 metais prasidėjusios dosnios amerikiečių finansinės injekcijos padėjo atkurti Europos ekonomiką, prekybą ir infrastruktūrą. Vokietija, pasinaudojusi Marshallo planu, sugebėjo tapti viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Naudos iš jo turėjo ir Didžioji Britanija bei Prancūzija.

Tuo metu Kinija vis labiau kreipia žvilgsnį į Vidurio ir Rytų Europą.  Ji ketina iki 2015 metų padidinti prekybos apyvartą su šio regiono šalimis iki 100 mlrd. eurų. Keliaudamas po Europą - nuo Estijos iki Makedonijos - Kinijos premjeras Wen Jiabao rado laiko apsilankyti ir Ekonomikos forume Varšuvoje. Kalbėdamas per jį Kinijos vyriausybės vadovas sakė, kad pasaulyje ekonominė padėtis gerėja, nors dar ir esama tam tikro netikrumo. "Kinija supranta Rytų Europos valstybių nerimą, susijusį su prekybos disbalansu, todėl planuoja padidinti importą iš šių šalių", - teigė W.Jiabao.  

Kinija pasirengusi pasirašyti prekybinius susitarimus vietos valiuta su partneriais iš Rytų ir Pietų Europos, taip pat ketina suteikti jiems 10 mlrd. dolerių kredito liniją, pradėdama nuo specialaus 500 mln. dolerių fondo. Šis Rytų Europai skirtas fondas siūlys kreditus palankiomis sąlygomis jos šalių infrastruktūrai išlaikyti, naujausioms technologijoms diegti ir energiją taupantiems projektams įgyvendinti.

Greičiausiai didžiąją dalį Kinijos žadamų pinigų susižers Lenkija, vienintelė ES valstybė, nepatyrusi recesijos, kai 2008 metais prasidėjo pasaulinė finansų krizė. Lenkija siekia modernizuoti savo energetikos sektorių, kad jis būtų mažiau priklausomas nuo labai atmosferą teršiančių anglių, todėl pasinaudos Kinijos investicijomis. Savo ruožtu Pekiną domina šios valstybės bankų sektorius. Kinija norėtų didžiausioje iš naujų ES narių atidaryti savo bankų filialus. Į Lenkiją galėtų ateiti Kinijos pramonės ir komercijos bankas. Kiek anksčiau W.Jiabao, siekdamas diversifikuoti Kinijos valiutos rezervą, kuris sudaro 3,3 trln. dolerių, žadėjo padidinti prekybos apimtį su Vokietija ir Lenkija.

Reuters, "El Pais", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"