TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dar vieni metai laisvės

2009 06 30 0:00
Baigę mokyklas, jauni žmonės dar gerai nežino, ko nori gyvenime, tad vieni metai laisvės - geriausias būdas atrasti save.
AFP/Scanpix nuotrauka

Atostogos baigus mokyklą - idealus laikas atsipūsti, ryžtis nuotykiams. Daug Vokietijos abiturientų keliauja su kuprinėmis ant pečių, kiti brangiai moka už asmeninės patirties turtinimą.

Dar kartą iki soties prisišokti išleistuvių vakarėliuose, tada sumesti vadovėlius į makulatūros konteinerius ir - į platųjį pasaulį. Toliau nuo tėvų, nuo namų. Kada, jei ne dabar? Šis laikas niekada negrįš; atestatas kišenėje, o auditorijos, biurai ar dirbtuvės gali palaukti. Dauguma jaunuolių svajoja laikinai pabėgti, kur akys mato. Jiems padeda informacinis tinklas, kurį sudaro 42 agentūros visoje šalyje. Pernai į jas kreipėsi 36 tūkst. merginų ir vaikinų. 10 tūkst. jaunų savanorių iškeliavo į trečiojo pasaulio šalis, 16 tūkst. skrido į Australiją dirbti ir keliauti, 25 tūkst. auklių pagal "au-pair" programą rūpinosi visų žemynų vaikais.

Traukia egzotika.

Vokietijoje mokslas vidurinėje mokykloje trunka 12 metų, o įvedus bakalauro ir magistro studijas laisvalaikio pakvaišusiems žygiams lieka nedaug. Tačiau vis daugiau egzotiškų galimybių: skaičiuoti jūrų paukščius, rūpintis Čilės našlaičiais, dirbti futbolo treneriu Ganoje ar maudyti dramblius Tailande. Keičiasi ir jaunimo lūkesčiai: dauguma nori nuveikti ką nors prasminga, atrasti save, išmokti kalbų - visko iš karto.

Michaelis Rose iš Koblenco nusprendė metus praleisti Afrikoje - rūpintis žirafomis Nigerijoje, vargingiausioje pasaulio šalyje. "Kuo didesnis skirtumas, tuo stipresni įspūdžiai", - džiaugėsi dvidešimtmetis būsimu kultūriniu šoku. Jis iškeliavo į mažą Harikanasu kaimelį džiunglėse. Čia jis vienintelis baltaodis tarp 2500 juodaodžių. Kaimelyje keli šimtai namelių šiaudiniais stogais, daug vištų ir - nuo sausio mėnesio tikra sensacija vietos gyventojams - šaldytuvas. Deja, atvykėlio abituriento niekas nelaukė. Vaikinas susivokė turįs pats ieškoti veiklos. "Kai 46 laipsniai pavėsyje, visą dieną pašiūrėje neišsėdėsi." Michaelis siekė pažinčių, kūrė savo projektus. "Neturėjau kuo pasigirti, išskyrus abitūrą - nei profesinio išsilavinimo, nei patirties." Bet viskas vyko kažkaip savaime: prancūzų mokslininkas patikėjo jam fotografuoti žirafas ir jas kataloguoti, o pažintis sostinės muziejuje baigėsi pasiūlymu sudaryti sudėtingą kompiuterinę programą. "Visada kas nors atsiranda, tik iš anksto nežinai, kas bus", - sako pasitikėjimo savimi įgavęs jaunuolis.

Veikia daug programų

Michaeliui padėjo savanorių organizacija, apmokėjusi kelionės ir gyvenimo išlaidas. Be to, kas mėnesį mokami maždaug 100 eurų kišenpinigiai. Apie 200 sąjungų ir draugijų siūlo dalyvauti jaunimo apsikeitimo programose. Kai kurios akcijos užsienyje pripažįstamos karo prievolės pakaitalu. Šią rinkos nišą aptiko ir verslininkai. Kelionių agentūros savanoriams siūlo darbus Afrikoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje. Paklausa didelė, kai kurios šių metų kelionės jau išpirktos. Dauguma jų primena safarius, o ne vystymosi pagalbą. Pavyzdžiui, savanorio darbo aprašas, siūlomas kompanijos "Travelworks": pirmąją savaitę stebėti kuprotuosius banginius ir delfinus iš mokslo tiriamojo laivo bei nardyti tarp vėžlių; antrąją savaitę - pakrančių miškuose rinkti datules ir retkarčiais rūpintis našlaičiais; trečiąją - vėl stebėti banginius ir delfinus echolotais, trumpa ekspedicija pas dramblius. 2,5 mėnesio kelionė kainuoja 3620 eurų, be kelionės išlaidų.

Turistai įmonių nedomina

Biografijos aprašymas pastaraisiais metais Vokietijoje virto atskiru verslu. Specialistai pagražina turinį tokiais perliukais: "užvedantis karjeros postūmis" ar "spalvingas biografijos akcentas". Bet personalo vadovai nesileidžia mulkinami. Jie sako vertinantys kandidatų socialinį aktyvumą ir jau pirmame pokalbyje greitai pastebintys veidmainystę. Įmonės nesidomi turistais, savo keliones skambiai vadinančiais socialine veikla. Vertinami žmonės, gebantys nugalėti sunkumus.

Darbo ir kelionių Australijoje bendrovė išduoda 18-30 metų amžiaus žmonėms specialią darbo vizą 12 mėnesių. Ją galima gauti vieną kartą gyvenime. Charlotte Hamway motina susižavėjo pasiūlymu ir abitūros baigimo proga sumokėjo dalį išlaidų aštuoniolikmetei dukrai. Kitus pinigus skyrė seneliai, be to, Charlotte turėjo santaupų. Visa kelionė kainavo 5 tūkst. eurų, "Travelworks" paslaugos - 1700 eurų. Programą sudarė 11 dienų atostogos, kaubojų rengimas vienoje Australijos galvijų fermoje: rytą - karvių melžimas, vėliau galvijų ganymas raitam ant žirgo, po pietų - avių kirpimas arba aptvarų statymas. Vakare prie laužo visi dainavo kantri dainas. Charlotte buvo sužavėta. Pasibaigus atostogoms, prasidėjo darbo paieškos. Merginai agentūros paslaugų neprireikė, ji pati per tris savaites susirado darbą per ekologinių ūkių draugiją - be užmokesčio, tik už nakvynę ir maistą.

Įdomu ir namuose

Laikotarpis po mokyklos baigimo - gera proga geriau pažinti save, savo gabumus ir ištvermės ribas. Nebūtina toli važiuoti. Lena Braun pasirinko tėviškės miškus, pasisiūlė dirbti Pfalco girininkijoje. Jos draugai stebėjosi: "Ten nieko neišmoksi, net kalbos. Kodėl nevažiuoji dirbti Prancūzijos ar Latvijos miškuose?" Kad duktė tik švaistys laiką, baiminosi ir dvidešimtmetės tėvai. Bet Lena norėjo turėti laiko geriau suprasti, ko ji nori gyvenime. Ji rentė nakvynės namelius keliautojams, genėjo medžius, per įvairius renginius ragino saugoti Vokietijos laukines kates. Didžiausias jos pasididžiavimas - moksleivių vasaros stovyklos organizavimas: duonos kepimas, riterių žaidimai, molinių krosnių statyba.

Iki rugpjūčio su bendraminčiu Lena gyvens miškuose mažoje pašiūrėje, nuo kurios iki artimiausio miesto - 25 kilometrai. Be centrinio šildymo, tik pasikuriant krosnį savo sukapotomis malkomis. Elektros srovę tiekia saulės kolektorius, nuotekos valomos ekologiniame žvyro įrenginyje, bulvių ir morkų galima pasikasti pačių sodintame darže. "Jaučiuosi lyg dalyvaujanti išgyvenimo mokymuose," - prisipažįsta mergina. Tačiau ji jau žino, ką gali ir ko nori. Rudenį Lena mokysis Gyseno ar Fuldos universitete dietologės specialybės.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"