TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dar vieni rinkimai krizės neišspręs

2016 01 28 6:00
Dešimtys tūkstančių moldavų, nepatenkintų korumpuota valdžia, reikalauja skaidrumo, teisingumo ir pirmalaikių rinkimų. townnews.com nuotrauka

Rumunija pasiūlė Moldovai skubią ekonominę pagalbą ir pažadėjo suteikti 150 mln. eurų paskolą. Šią sumą Bukareštas sutiko paskolinti dar spalio mėnesį, tačiau vėliau, kilus politinei krizei, įšaldė susitarimą. Kaimynė stengiasi užkirsti kelią visiškam ekonomikos krachui šalyje ir tikisi, kad Moldova nenutrauks integracijos į Europos Sąjungą (ES) proceso.

Pasak Rumunijos ministro pirmininko Daciano Cioloso, norėdama gauti pinigų, Moldovos vyriausybė turės reformuoti teisingumo sistemą, kovoti su korupcija, pasirašyti sutartį dėl paskolos su Tarptautiniu valiutos fondu ir paskirti naują centrinio banko vadovą. „Rumunija tikrai palaiko Moldovą, – patikino prezidentas Klausas Iohannis, Bukarešte susitikęs su naujuoju Moldovos premjeru Pavelu Filipu. – Norime paremti jus kelyje į Europą ir esame įsitikinę, jog drauge rasime geriausią būdą tai padaryti.“

P. Filipas pažadėjo, kad jo vyriausybė vykdys Rumunijos reikalavimus, ir pripažino, jog iki šiol buvo atidėliojama priimti kovos su korupcija įstatymus.

6 premjerai per 12 mėnesių

O pagalbos Moldovai – skurdžiausiai Europos valstybei – tikrai reikia. Kai iš trijų šalies bankų nežinia kur dingo daugiau kaip milijardas eurų (aštuntadalis bendrojo vidaus produkto), Moldova atsidūrė prie bankroto ribos. Vyriausybei teko padengti pavogtą sumą, tad dabar jai labai trūksta lėšų. Ekspertų manymu, jei nesulauks kitų šalių pagalbos, Moldova greitai nebeišgalės mokėti pensijų ar atlyginimų valstybės tarnautojams.

Dėl šios vagystės ir kitų pagarsintų korupcijos atvejų sostinėje Kišiniove kelis mėnesius vyksta protestai. Jų dalyviai reikalauja surengti pirmalaikius rinkimus. Buvęs ministras pirmininkas Vladas Filatas pernai buvo suimtas dėl įtarimų prisidėjus prie milijardo eurų vagystės. Šiuo metu jis laukia teismo ir neigia padaręs ką nors netinkama, o bylą vadina politine. Tačiau P. Filipą – šeštą premjerą per 12 mėnesių – daugelis moldavų taip pat laiko korumpuotu, nes jį sieja glaudūs ryšiai su, kaip įtariama, daug įtakos politikams turinčiu turtingiausiu Moldovos verslininku Vladimiru Plahotniucu. Demonstrantai, protestuodami prieš jo paskyrimą ministru pirmininku, net buvo įsiveržę į parlamento rūmus. Iš sostinės centro žmonės nesiskirsto iki šiol.

Moldovos premjerui Pavelui Filipui (kairėje) į pagalbą atskubėjo kaimynės Rumunijos ministras pirmininkas Dacianas Ciolosas.AFP/Scanpix nuotrauka

Tarp Ukrainos ir ES

Situaciją Moldovoje akylai stebi tiek Briuselis, tiek Maskva. Nors valstybė nėra didelė (3,5 mln. gyventojų), ji yra tarp Ukrainos ir ES. Geopolitinė šios šalies svarba smarkiai lenkia jos dydį. Turėti Moldovą savo įtakos zonoje būtų naudinga ir Rusijai, ir Vakarams. O Rumunija, kuri priklauso tiek ES, tiek NATO ir ne itin gerai sutaria su Rusija, žūtbūt nori, kad jos kaimynystėje gyventų valdžia patenkinta provakarietiška tauta.

Moldova su ES yra pasirašiusi asociacijos susitarimą, kuris turėtų skatinti megzti ekonominius ryšius ir padėti nutiesti kelią narystės link. Toks žingsnis, žinoma, visiškai nepatiktų Rusijai. Proeuropietiškos partijos Moldovoje laimėjo rinkimus 2009 ir 2014 metais, tačiau pakelti žmonių gyvenimo lygio joms nepavyko. Tam smarkiai sukliudė milijardo eurų skandalas ir kiti korupcijos atvejai. Dirbantis moldavas per mėnesį gauna vos 220 eurų.

Moldovos žmonės labai susiskaldę dėl krypties, kuria turėtų žengti šalis: į Rytus ar į Vakarus. Daugeliui apskritai atrodo, kad nereikia jokios integracijos, – jie tik nori ramiai gyventi ir daugiau uždirbti. Šiuo metu vyriausybę suformavusios provakarietiškos partijos vengia skelbti pirmalaikius rinkimus, nes nerimauja, kad po jų į valdžią galėtų ateiti prorusiškos jėgos, o tai smarkiai pakenktų integracijai į ES.

Padėtis Moldovoje sudėtinga. Dabartiniai neramumai nėra tik priešprieša tarp prorusiškos ir proeuropietiškos visuomenės dalių. Tai tikra politinė krizė. Vyriausybės atsistatydinimo ir pirmalaikių rinkimų reikalauja įvairių pažiūrų gyventojai ir aktyvistų grupės. Protestus rengia dvi prorusiškos organizacijos ir viena proeuropietiška – Orumo ir tiesos judėjimas. Jų nariai, laikinai atidėję į šalį nesutarimus dėl Moldovos politinės krypties ir ėmęsi bendro tikslo, grasina: jeigu šiandien nepaskelbsit pirmalaikių rinkimų, pradėsime civilinio nepaklusnumo kampaniją. Tačiau nauja vyriausybė nė neketina atsistatydinti. Premjeras tvirtina, kad dabar Moldovai kaip niekada reikia stabilios, stiprios valdžios, o ne dar vienų rinkimų, nes jie tikrai neišspręs politinės krizės.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"