TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Darbdaviams pritrūko praktikantų

2011 07 26 0:00
Vasara - metas, kai studentai atlieka praktiką.
LŽ archybo nuotrauka

Ne tik Lietuva susiduria su darbo jėgos, ypač techninių profesijų atstovų, trūkumu. Šveicarijoje pirmą kartą pritrūko net praktikantų. Kaip šioje turtingoje šalyje sprendžiamos demografinės ir jaunimo nedarbo problemos, rašo interneto portalas Swissinfo.ch.

Tai pirmas kartas, kai pavyzdingoje Šveicarijos studentų praktikos atlikimo sistemoje padėtį valdo pretendentai į darbo rinką, net šiais metais vietų praktikai atlikti yra 4 tūkst. daugiau nei norinčiųjų tai daryti. Tai rodo šalyje bręstančias permainas. Nors prastais pažymiais besimokantys studentai kaip ir anksčiau sunkiai randa darbą, laisvų vietų perteklius vis labiau didėja. Ypač jis pastebimas vokiškai kalbančioje Šveicarijos dalyje.

Prieš dešimtmetį Šveicarijoje smarkiai trūko praktikos vietų. "Situacija akivaizdžiai pasitaisė", - sakė Berno švietimo direktorius Bernhardas Pulveris, kalbėdamas apie praktikos rinką.

Balandį sudarytas Profesinio išsilavinimo ir technologijų centro "praktikos barometras" rodo, kad šių metų pradžioje šveicarų firmos siūlė 81 tūkst. vietų praktikai atlikti. Tai 5 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau šiemet praktiką atlikti nori tik 77 tūkst. jaunuolių.

"Prieš aštuonerius metus turėjome įtikinėti įmones priimti ir parengti jaunus žmones. Dabar padėtis pasikeitė ir mums tai kelia daug nerimo", - sakė Federalinės tarnybos direktorė Ursula Renold, bijanti, kad ateityje bus dar sunkiau užpildyti praktikantams skirtas vietas. Šiuo metu jaunimas labiausiai domisi galimybėmis atlikti praktiką paslaugų sektoriuje, spausdinimo, dizaino ir taikomųjų menų, sveikatos ir socialinių paslaugų bei pardavimo srityse.

Sunkūs laikai

Daug didesnė pasiūla nei paklausa sudėtingesnių techninių profesijų srityje. "Kompanijoms sunku rasti gerai parengtų jaunų žmonių", - teigė B.Pulveris. Savo ruožtu mažų Šveicarijos įmonių asociacijos direktorius Hansas Ulrichas Bigleris pridūrė, kad demografija taip pat lemia praktikos vietų augimą iš vienos pusės ir absolventų skaičiaus mažėjimą iš kitos. Labai jaučiamas demografinis nuosmukis.

"Statistika rodo, kad 2017 metais mokslus baigs 11 proc. mažiau jaunimo nei 2010-aisiais, ir 16 proc. mažiau eis atlikti praktikos", - aiškino jis.

Dėl to H.U.Bigleris bijo, kad gali prasidėti geriausių kandidatų verbavimo karas, ir siūlo mažinti studentų, laikančių ikiuniversitetinį brandos egzaminą, skaičių iki 24 procentų. "Kvaila, kai jauni žmonės renkasi akademinį išsilavinimą tik dėl prestižo ar kitų priežasčių ir galiausiai lieka be darbo", - sakė jis.

Tačiau žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir praktinių įgūdžių, reikia ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kad galėtų juos paruošti vadovaujančioms vietoms užimti.

Regioniniai skirtumai

Kitokia situacija nei vokiškai kalbančioje Šveicarijos dalyje susiklostė prancūziškuose kantonuose. Remiantis Noešotelio kantono švietimo direktoriaus Philippe'o Gnaego žodžiais, atsiranda žmonių, atliekančių vadinamąją "dvigubą" praktiką, t. y. jie atlieka įmonėje praktinį darbą ir kartu gilinasi į teorinius mokslus profesinėje mokykloje, tiesa, jų nėra daug. Taip yra todėl, kad po privalomo mokslo profesiniuose koledžuose lengviau rasti darbą visu etatu nei vietą praktikai atlikti.

"Tai būtinai reikia keisti. Valstybė turi skatinti dvigubą sistemą", - tikina Ph.Gnaegas ir ragina tiek viešajame, tiek valstybės finansuojamame sektoriuje įvesti kvotą, t. y. kad 4 proc. personalo sudarytų praktikantai. Tokiu būdu Noešotelio kantonas kasmet padidintų praktikos vietų skaičių nuo 900 2006 metais iki 1500 2016-aisiais. "Darbdaviai, ypač sveikatos sektoriuje, turi atverti duris praktikantams", - pabrėžė Ph.Gnaegas.

Silpni studentai

Ypač keblioje padėtyte atsiduria prastai besimokantys studentai. Dažnai jie apskritai negali susirasti vietos praktikai atlikti, o jei ir randa, negali jos atsisakyti. "Turi būti sukurta speciali programa jauniems žmonėms, turintiems mokymosi problemų, demonstruojantiems socialinį nepakankamumą ir kilusiems iš imigrantų, įdarbinti", - sakė B.Pulveris. Daugumoje kantonų jau įvesta nacionalinė sistema, leidžianti kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai. Taip padedama problemų turintiems žmonėms gauti darbo. Jiems yra siūlomas tikslinis parengimas praktikai - treniruotės, pagalba. "Dažnai svarbu ne tik palaikyti jauną žmogų, bet ir suteikti darbdaviui pasitikėjimo, kad jis priimtų praktikantą", - aiškino B.Pulveris. Taip žmonėms bus duotas šansas netapti bedarbiais ir jie gaus kiek įmanoma daugiau įvairių pasiūlymų.

Paralelinė visuomenė

Tačiau atsiranda vis daugiau žmonių, drožiančių tiesiai į nedarbo biržą ir ilgam laikui pasikliaujančių gaunamomis pašalpomis. Sperancos asociacijos, kuri padeda integruoti jaunus žmones į darbo rinką, direktorius Otto Ineichenas mano, kad apie 25 tūkst. jaunų žmonių nuo 18 iki 25 metų gauna bedarbio pašalpą. Tai tarsi "auganti paralelinė visuomenė", savotiška tiksinti socialinė laiko bomba. Tačiau tyrimai todo, kad visoje Šveicarijoje žmonių, kuriems vietoje pašalpų teikiama socialinė pagalba, nėra daug. "Oficialios statistikos nėra, kadangi socialinių pašalpų skyrimą kontroliuoja vietos bendruomenės", - teigia Federalinės tarnybos direktorė U.Renold.

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"